Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) skaičiavimu, nuo 2027 m. numatytas CO2 dedamosios didinimas dyzelino kainą reikšmingai kilstelės net ir tuo atveju, jei pasaulinės naftos kainos nesikeistų.
2025 m. pabaigoje Seimas nusprendė 2026 m. dyzelinui taikomos CO2 dedamosios nedidinti ir paliko ją 53,6 euro už 1 tūkst. litrų. Tačiau toks sprendimas galioja tik vienus metus. Pagal dabar galiojantį reguliavimą 2027 m. dedamoji turėtų didėti iki 131 euro už 1 tūkst. litrų – maždaug 2,4 karto.
Kartu bendras dyzelino akcizo tarifas padidėtų nuo 553,6 iki 631 euro už 1 tūkst. litrų.
Šiuo atveju kalbame ne apie pasaulines naftos kainas ar geopolitinius konfliktus, kurių Lietuva negali kontroliuoti, o apie mūsų pačių teisės aktuose užprogramuotą mokesčių didinimą. Tai brangins dyzeliną, o augančios transporto ir gamybos sąnaudos didins ir daugelio prekių bei paslaugų kainas“, – teigia LIEPA prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.
Jos teigimu, asociacija tikisi, kad valdžia dar iki 2027 m. įvertins galimas tokio mokesčių didinimo pasekmes ir ieškos būdų kainų šuoliui sušvelninti.
Vežėjams brangs ne tik degalai
Degalų akcizas – tik viena iš kelių papildomų išlaidų, kurios artimiausiais metais gali didinti Lietuvos transporto įmonių sąnaudas.
Nuo 2027 m. pradžios Lietuvoje planuojama įdiegti naująją „Via Toll“ kelių rinkliavos sistemą, kuri pakeis šiuo metu naudojamas vinjetes. Krovininis ir dalis keleivinio transporto už naudojimąsi mokamais keliais turės atsiskaityti pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą.
Tai reiškia, kad daug Lietuvos keliais važiuojančioms transporto bendrovėms kelių mokesčiai taps tiesiogiai susieti su jų veiklos apimtimi – kuo daugiau kilometrų, tuo didesnė rinkliavų suma.
Dar vienas pokytis laukia įsigaliojant ES apyvartinių taršos leidimų sistemai ETS2, apimsiančiai transporto ir pastatų sektorius. Pagal ją degalų tiekėjai turės įsigyti taršos leidimus, atitinkančius į rinką išleistų degalų išmetamą anglies dioksido kiekį.
Nors leidimus pirks ne patys vairuotojai ar vežėjai, jų kaina taps papildoma degalų tiekimo sąnaudų dalimi ir galiausiai gali atsispindėti kainose degalinėse.
Transporto sektoriaus sąnaudos nuolat auga, tačiau vežėjas negali neribotą laiką visų šių išlaidų prisiimti pats. Kai sąnaudos didėja visam sektoriui, jos neišvengiamai persikelia į pervežimo tarifus, o galiausiai – ir į prekių kainas parduotuvių lentynose“, – sako vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas.
Kainoms spaudimą daro ir geopolitinė įtampa
Lietuvos transporto bendrovėms tenka vertinti ne tik šalies mokesčių politiką. Degalų kainas gali smarkiai paveikti ir tarptautinės naftos rinkos svyravimai.
Padidėjus įtampai Artimuosiuose Rytuose ir JAV pajėgoms smogus Irano raketų paleidimo įrenginiams Larako saloje, naftos kainos vėl šoktelėjo. Rugpjūčio 31 d. „Brent“ rūšies nafta pabrango 2,7 proc., o rugsėjo 1-osios rytą jos kaina kilo dar 1,2 proc. – iki 91,54 JAV dolerio už barelį.
Daugiausia nerimo rinkoje kelia Hormūzo sąsiauris, kuriuo iki konflikto buvo transportuojama maždaug penktadalis pasaulio naftos. Rinkos analitikų vertinimu, naftos srautai šiame maršrute šiuo metu siekia apie 6 mln. barelių per parą ir yra gerokai mažesni nei iki konflikto.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, rugpjūčio 24–30 dienomis vidutinė dyzelino kaina Lietuvos degalinėse padidėjo 0,9 proc. ir siekė 2,071 euro už litrą. Per savaitę ji svyravo nuo 2,046 iki 2,114 euro.
Tolesnis naftos brangimas reikštų papildomą spaudimą degalų kainoms, nepriklausomai nuo Lietuvoje taikomų mokesčių.
Brangesnis dyzelinas persiduoda visai ekonomikai
Dyzelino kainų pokyčius tiesiogiai pajunta ne tik vairuotojai ar transporto bendrovės. Degalai sudaro reikšmingą logistikos, gamybos, žemės ūkio, statybų ir dalies paslaugų įmonių sąnaudų dalį.
Didėjant vežimo savikainai, dalį išaugusių išlaidų įmonės paprastai perkelia klientams. Todėl brangesni degalai ilgainiui gali atsispindėti tiek maisto produktų, tiek statybinių medžiagų, vartojimo prekių ar paslaugų kainose.
Degalų kaina nėra tik skaičius degalinės švieslentėje. Ją tiesiogiai pajunta vairuotojai, ji taip pat įskaičiuojama į prekių pristatymo, maisto gamybos, žemės ūkio, statybų ir daugelio paslaugų savikainą“, – sako K. Čeredničenkaitė.
Anot jos, energijos ir transporto kainų kilimas gali tapti vienu iš veiksnių, didinančių bendrą infliaciją.
SEB ekonomistai prognozuoja, kad metinė infliacija Lietuvoje rudenį gali viršyti 6 proc., o vidutinė 2026 m. infliacija siekti 5,3 proc. Naujas energijos kainų šuolis šią riziką dar labiau padidintų.
Dyzelino pardavimai mažėja penktą mėnesį iš eilės
Tuo metu Lietuvos dyzelino rinka jau rodo silpnėjimo ženklus. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, liepą į šalies vidaus rinką išleista 133,5 mln. litrų akcizu apmokestinamo dyzelino.
Tai 13,6 mln. litrų, arba 9,3 proc., mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Dyzelino pardavimai, palyginti su atitinkamais 2025 m. mėnesiais, mažėja nuo kovo. Kovą kritimas siekė 2,6 proc., balandį – 6 proc., gegužę – 10,1 proc., birželį – 4,3 proc., o liepą – 9,3 proc.
Dabartinė rinkos kryptis labai aiški: nuo kovo dyzelino pardavimai mažėja kiekvieną mėnesį, o liepą kritimas vėl priartėjo prie 10 proc. Po 2025 m. patirto beveik 16 proc. metinio nuosmukio tai rodo, kad rinka neatsigauna, o degalų apmokestinimo sukurtos konkurencingumo problemos niekur nedingo“, – teigia K. Čeredničenkaitė.
Kitokia situacija benzino rinkoje. Per pirmuosius septynis 2026 m. mėnesius į Lietuvos vidaus rinką išleisto benzino kiekis buvo 9,6 proc. didesnis nei prieš metus, o vien liepą jo realizacija augo 3,7 proc.
Vienas iš skirtumą galinčių paaiškinti veiksnių – skirtingi pirkėjai. Benziną daugiausia perka privatūs vairuotojai, o reikšmingą dyzelino dalį sunaudoja tarptautiniuose maršrutuose dirbantis krovininis transportas, kurio įmonės gali pasirinkti, kurioje valstybėje pildyti vilkikų bakus.
Vežėjai degalus renkasi pagal kainą, o ne valstybės sienas
Tarptautiniuose maršrutuose dirbančioms bendrovėms net kelių centų skirtumas tarp Lietuvos ir kaimyninių valstybių degalinių gali tapti reikšmingas.
Vežėjui degalų pirkimo vietą lemia ne valstybės sienos, o galutinė litro kaina. Jeigu dyzelinas pigesnis Lenkijoje ar kitoje valstybėje, transporto įmonė gali didelį kiekį degalų įsigyti ten“, – sako E. Mikėnas.
Jo teigimu, sunkiasvorio vilkiko bakuose gali tilpti iki 1,5 tūkst. litrų degalų. Todėl net kelių centų kainų skirtumas vieno bako mastu sudaro dešimtis eurų, o didesnį transporto parką valdančioms bendrovėms per metus skirtumas gali išaugti gerokai.
Tai reiškia, kad didesni akcizai nebūtinai automatiškai užtikrina didesnes biudžeto pajamas: tarptautiniai vežėjai dalį degalų gali tiesiog pradėti dažniau pirkti užsienyje.
Siūlo dalį akcizo grąžinti vežėjams
Verslo organizacijos ragina valdžią vertinant degalų apmokestinimą atsižvelgti ne vien į iš vieno parduoto litro surenkamus mokesčius, bet ir į transporto sektoriaus konkurencingumą bei bendrą poveikį ekonomikai. Vienas iš jų siūlomų sprendimų – dalinis dyzelino akcizo grąžinimas komerciniam transportui.
Pagal tokį modelį vežėjas dyzeliną pirmiausia pirktų Lietuvos degalinėje už įprastą kainą, o vėliau, pateikęs degalų įsigijimą patvirtinančius duomenis, galėtų susigrąžinti nustatytą dalį sumokėto akcizo.
Siūloma, kad mechanizmas būtų taikomas juridiniams asmenims, turintiems Bendrijos licenciją vežti krovinius, ir degalams, perkamiems Lietuvoje registruotoms N3 klasės – daugiau kaip 12 tonų sveriančioms – krovininėms transporto priemonėms.
Verslo organizacijų teigimu, tokia sistema leistų akcizo grąžinimo dydį koreguoti pagal realią padėtį rinkoje ir degalų kainų skirtumus kaimyninėse valstybėse, kartu skatinant tarptautinius vežėjus didesnę dalį degalų pirkti Lietuvoje.
LIEPA pranešimas spaudai
