Svarbiausia trumpai
- 2026 m. birželį „TAPA“ bazėje užregistruotas 2 181 pranešimas – 41,6 proc. daugiau nei gegužę.
- Pagal incidentų skaičių pirmavo Vokietija (440), po jos – Italija (320) ir Ispanija (280).
- Iš 189 įkainotų atvejų bendra nuostolių suma siekė 11 453 803 Eur.
- Gegužę buvo įkainoti 272 incidentai, o jų bendra vertė sudarė 23 820 582 Eur.
- Didžiausias pavienis nuostolis sumažėjo nuo 1 514 272 Eur gegužę iki 1 179 000 Eur birželį.
- Beveik 70 proc. birželio pranešimų nebuvo nurodyta tiksli incidento vieta.
Nors įvertintų nuostolių suma per mėnesį sumažėjo daugiau nei perpus – nuo 23,82 mln. iki 11,45 mln. eurų, – tai nebūtinai rodo, kad finansinė rizika mažėja. Birželį pavogto turto vertė buvo nurodyta tik 189 pranešimuose, arba 8,6 proc. visų atvejų. Gegužę įkainoti 272 incidentai – 17,6 proc. visų to mėnesio pranešimų.
„TAPA EMEA“ „Cargo Crime Monitor“ duomenys surinkti iš 56 stebimų šalių.
Incidentų daugėjo, tačiau duomenų apie žalą – mažiau
Birželį užregistruota 641 incidentu daugiau nei gegužę, kai į „TAPA“ duomenų bazę pateko 1 540 pranešimų. Vis dėlto dokumentuota bendra žala sumažėjo 12,37 mln. eurų, arba 51,9 proc.
189 įkainotų birželio incidentų nuostoliai sudarė 11,45 mln. eurų. Vidutiniškai vienam tokiam įvykiui teko 60,6 tūkst. eurų žala. Gegužę 272 įkainotų incidentų bendra vertė siekė 23,82 mln. eurų, o vidutinė žala buvo gerokai didesnė – 87,6 tūkst. eurų.
Taigi per mėnesį įkainotų atvejų sumažėjo 30,5 proc., o vidutinė vieno įvertinto incidento žala – 30,8 proc. Pranešimų, kuriuose nurodyta pavogto turto vertė, dalis susitraukė 9 procentiniais punktais.
Tai reiškia, kad birželio statistikoje matomi 11,45 mln. eurų apima tik tuos nuostolius, kuriuos pavyko įvertinti ir įtraukti į „TAPA“ sistemą. Tikroji žala galėjo būti gerokai didesnė.
Duomenų spragas rodo ir tai, kad beveik 70 proc. birželį pateiktų pranešimų nebuvo nurodyta tiksli incidento vieta.
Didelių vagysčių sumažėjo perpus
Birželį užfiksuota 30 vagysčių, kurių kiekvienos nuostoliai siekė bent 100 tūkst. eurų. Vidutinė žala šioje grupėje sudarė 318,7 tūkst. eurų. Gegužę tokių didelės vertės incidentų buvo dvigubai daugiau – 60, o jų vidutinė vertė siekė 343,1 tūkst. eurų.
Dar 13 birželio incidentų pateko į 50–100 tūkst. eurų nuostolių intervalą. Bendra jų vertė sudarė 912,6 tūkst. eurų. Gegužę šioje kategorijoje registruoti 27 atvejai, kurių nuostoliai siekė 1,73 mln. eurų.
Vidutinė per dieną registruotų nuostolių vertė sumažėjo nuo 768,4 tūkst. eurų gegužę iki 381,8 tūkst. eurų birželį.
Didžiausia žala – dėl volframo karbido krovinio
Didžiausias pavienis birželio nuostolis užfiksuotas Hamburge. Birželio 9 d. iš jūrų transporto infrastruktūros objekto apgaulės būdu perimtas volframo karbido krovinys. Jo vertė siekė 1,18 mln. eurų.
Gegužę didžiausias praneštas nuostolis buvo didesnis – 1,51 mln. eurų. Tuomet Heimsheime, Vokietijos Badeno-Viurtembergo žemėje, iš sunkvežimio pavogtas įvairių prekių krovinys.
Daugiausia incidentų – Vokietijoje
Vokietija ir toliau pirmauja pagal užregistruotų tiekimo grandinių nusikaltimų skaičių. Birželį šalyje fiksuota 440 incidentų – 97 daugiau nei gegužę. Augimas siekė 28,3 proc.
Antroje vietoje atsidūrė Italija, kur užregistruota 320 atvejų, palyginti su 176 gegužę. Ispanijoje incidentų padaugėjo nuo 111 iki 280, Prancūzijoje – nuo 139 iki 262, Jungtinėje Karalystėje – nuo 169 iki 224.
Didžiausias šuolis tarp penkių pirmaujančių šalių fiksuotas Ispanijoje. Pranešimų skaičius ten išaugo daugiau kaip 152 proc. Italijoje užregistruota 144 incidentais daugiau, Prancūzijoje – 123.
Vokietijai, Italijai, Ispanijai, Prancūzijai ir Jungtinei Karalystei birželį teko 1 526 pranešimai, arba apie 70 proc. visų „TAPA“ užregistruotų incidentų. Gegužę šios penkios valstybės sudarė 60,9 proc. bendros mėnesio statistikos.
Augimas apėmė ir mažesnes rinkas
Incidentų daugėjo ir kitose Europos šalyse. Belgijoje jų skaičius padidėjo nuo 63 iki 80, Graikijoje – nuo 26 iki 57, Lenkijoje – nuo 23 iki 25.
Austrijoje birželį užregistruoti 29 atvejai, Švedijoje – 28, Čekijoje – 24, Rumunijoje – 23.
Ryškesnė išimtis buvo Nyderlandai. Šioje šalyje pranešimų sumažėjo nuo 92 gegužę iki 53 birželį.
Šalių rodiklius vis dėlto reikėtų vertinti atsargiai. Registruotų incidentų skaičiui įtakos gali turėti ne tik realus nusikalstamumo lygis, bet ir skirtinga pranešimų teikimo praktika, teisėsaugos institucijų aktyvumas bei duomenų prieinamumas.
Pagrindiniu taikiniu tapo transporto priemonės
Birželį dažniausiai registruotos vagystės iš transporto priemonių – 708 atvejai. Per mėnesį jų skaičius išaugo 247, arba daugiau kaip perpus.
Vagysčių iš objektų užfiksuota 476. Gegužę ši kategorija buvo didžiausia – tuomet registruoti 622 atvejai. Per mėnesį jų sumažėjo 146.
Bendrojoje vagysčių kategorijoje birželį registruoti 404 incidentai. Taip pat užfiksuotos 222 priekabų vagystės ir 139 krovinio vagystės iš priekabų.
Visos transporto priemonės pavogtos 55 kartus, apiplėšimų registruota 50, su klastotėmis susijusių nusikaltimų – 45, o krovinio arba transporto priemonės pagrobimų – 41.
Pasikeitusi incidentų struktūra rodo, kad didesnė rizikos dalis persikėlė į kelių transporto grandį – stovėjimo aikšteles, pakelės sustojimo vietas ir kitus taškus, kuriuose kroviniai paliekami transporto priemonėse.
Vis dėlto „TAPA“ pabrėžia, kad kategorijų svyravimus gali lemti ne tik nusikaltėlių taktikos pokyčiai. Skirtumų atsiranda ir dėl to, kaip atskiri incidentai klasifikuojami bei įvedami į duomenų bazę.
Dažniausias metodas – įsilaužimas
Įsibrovimas arba įsilaužimas birželį nurodytas 1 382 pranešimuose. Tai sudarė 63,37 proc. visų registruotų atvejų.
Gegužę tokių incidentų buvo 1 029, arba 66,86 proc. bendro skaičiaus. Nors įsilaužimų skaičius per mėnesį išaugo 353, jų dalis bendroje statistikoje šiek tiek sumažėjo.
Dar 532 birželio pranešimuose nusikaltėlių veikimo būdas apskritai nebuvo nurodytas. Gegužę tokių atvejų buvo tik 203. Šis augimas dar kartą rodo, kad didesnis pranešimų skaičius nebūtinai reiškia išsamesnius duomenis.
123 incidentuose minimas organizacijos viduje veikęs ar nusikaltėliams padėjęs asmuo. Gegužę tokių atvejų buvo 48.
Prievarta arba grasinimai ją panaudoti birželį fiksuoti 91 kartą, palyginti su 122 atvejais gegužę. Šių incidentų dalis sumažėjo nuo 7,91 iki 4,17 proc.
Taip pat registruotos 47 kitos sukčiavimo formos, keturi apgaulingo krovinio atsiėmimo atvejai ir dvi vagystės iš judančios transporto priemonės.
Birželio duomenys rodo, kad Europos tiekimo grandinėse incidentų dažnis išlieka aukštas, o didžiausia rizika telkiasi kelių transporte ir didžiosiose Vakarų bei Pietų Europos rinkose. Tačiau dėl mažos įkainotų pranešimų dalies vien dokumentuotų nuostolių sumos nepakanka spręsti apie tikrąjį nusikalstamumo mastą ar jo finansines pasekmes.









