Primename – elektroninė navigacinė plomba, kuri uždaro sunkvežimio krovinių skyrių, leidžia realiu laiku sekti transporto priemonės judėjimą ir garantuoja krovinio saugumą. Šiuo metu plombų naudojimas Baltarusijoje yra savanoriškas, o įrašymo prietaisai gali būti alternatyva muitinės palydai. Dar neseniai plombas baltarusiai montavo transporto priemonėse, kurios buvo su COVID-19 pandemija susijusias saugos taisykles pažeidusių vežėjų nuosavybe.
Dabar navigacinės plombos yra privalomos visiems krovinių gabenimams iš Lietuvos į Baltarusiją, nepriklausomai nuo transporto priemonės registracijos šalies. Išimtys numatytos tik dviem atvejais – reikalavimas nebus taikomas kroviniams, gabenamiems iš Kaliningrado srities tranzitu per Lietuvą, ir krovinių gabenimui naudojant sunkiasvorių ir didelių gabaritų transporto priemones, kurioms pravažiuoti reikalingas specialus leidimas.
Kaip ir kur montuojamos plombos?
Naujosios krovinių vežimo taisyklės taikomos tik toms transporto įmonėms, kurios vykdo gabenimą per Lietuvą. Prievolė netaikoma transportui iš kitų šalių.
Prietaisus įvažiuojant į Baltarusijos teritoriją sumontuos muitinės įstaigų arba nacionalinio operatoriaus „BNGarant“ atstovai. Išmontavimas vyks galutinėje išmuitinimo formalumų atlikimo vietoje. Lietuvos pasienyje plombas bus galima sumontuoti keturiuose sienos kirtimo punktuose. Montavimas ir išmontavimas trunka apie 5 minutes.
Elektroninių plombų nuomos kaina – 145 Baltarusijos rublių, tai yra apie 50 Eur. Naudojami trijų tipų įrenginiai – „Jointech“, HHD, „ToTarget“.
BNGarant/YouTube nuotr.
Pirmieji tranzito apribojimų požymiai?
Ekspertai teigia, kad privalomų navigacinių plombų įvedimas gali būti vertinamas kaip pirmieji tranzito per Baltarusiją apribojimo požymiai, atspindintys Aleksandro Lukašenkos režimo atsaką į Vakarų sankcijas. Naujasis reglamentas pirmiausia liečia Lietuvą, su kuria šiuo metu Baltarusija, švelniai tariant, nesutaria.
Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ apskaičiavo, kad, atsižvelgiant į apribojimus, navigacinių plombų kainą ir reguliarų sunkvežimių srautą per sieną su Baltarusija, Lietuvos vežėjai iš viso patirs apie 600 tūkst. Eur išlaidas.
“Metų gale sumos bus skaičiuojamos jau milijonais”, – pasakė “Linavos” generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.
Panašios nuomonės ir Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas, kuris teigė, kad lietuviams prekių srautų stebėjimas gali reikšti kelis milijonus siekiančius nuostolius.
„Kaip ir kiekvienas reikšmingas kaimynų politikos pokytis, šis, žinoma, irgi sukelia vežėjams daugybę diskusijų. Kol kas, kol šių pokyčių nematom praktikoje, situaciją vertinti dar sunku, tačiau jeigu vežėjams nebeapsimokės gabenti krovinius per Lietuvos ir Baltarusijos sieną, greičiausiai bus ieškoma kitų kelių“ – sakė P. Drižas
Lietuva praras, kaimynai gaus
„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė pokalbyje su “Vilniaus Kurjeriu” teigė, kad, nepaisant Vilniaus ir Minsko santykių, Lietuvos ekonomika nukentės minimaliai dėl to, kad lietuviškų prekių eksportas į Baltarusiją yra nereikšmingas.
“Vyksta didelis reeksportas per Baltarusiją, tačiau tai irgi nėra problema, nes jis vyks per kitas šalis. Taigi visiškas ekonominių santykių su Baltarusija įšaldymas palies tik 1 proc. Lietuvos BVP – aiškino Greta Ilekytė.
Tačiau ekspertė pažymėjo, kad santykių su Baltarusija įšaldymas turės didelį poveikį transporto paslaugų sektoriui, kuris sudaro didžiąją dvišalės prekybos dalį. Jos nuomone, labiausiai nukentės „Lietuvos geležinkeliai“ ir Klaipėdos uostas (iš kur prekės platinamos į Baltarusiją), taip pat šiuo maršrutu krovinius gabenančios įmonės.
„Linavos“ atstovai susirūpinę dėl ilgalaikių šio sprendimo pasekmių, kurios galiausiai paveiks transporto sektorių – vieną stipriausių Lietuvos ekonomikos šakų.
“Praradus logistinį konkurencingumą, ne tik autotransportas aplenks Lietuvą, bet ir laivai rinksis Lenkijos ir Latvijos uostus“, – sako Z. Buivydas.
“Daugelį metų veikiančiai ir Rusijos embargą leidžiančiai apeiti Lietuvos schemai atėjo galas”. Šiais žodžiais Rusijos ekspertai komentuoja naujas prekių tranzito per Baltarusiją sąlygas.
“Į Elektronines plombas reikia žiūrėti kaip į atsakomąsias priemones, kurių ėmėsi Aleksandras Lukašenka po jam paskelbto karo. Baltarusija ištraukia savo tranzitą iš Lietuvos, bando užplūsti kaimynės teritoriją nelegaliais imigrantais, o dabar paskelbė karą Lietuvos kontrabandai. Tikėtina, kad netrukus Lietuvos ir kitų ES šalių gyventojai pajus tai savo pinigais”, – rašoma “Vzgliad” laikraštyje.
IRU ragina atšaukti plombų naudojimą
Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU) paragino Baltarusijos valdžios institucijas atšaukti sprendimą, kuriuo diskriminuojami vežėjai ir dėl kurio kyla sunkumų TIR sistemoje. Panašus laiškas buvo adresuotas ir Eurazijos ekonomikos komisijos valdžioms.
IRU generalinio sekretoriaus Umberto de Pretto nuomone, tarptautinė bendruomenė yra susirūpinusi dėl pareigos naudoti navigacines plombas, nes tai sukuria „dirbtinę vežėjų diskriminaciją“.
“Ambicijos įtvirtinti navigacines plombas Eurazijos Ekonominėje erdvėje dar labiau neigiamai paveiks prekybą ir transportą šiame regione, turės neigiamų pasekmių ekonomikai, konkurencingumui“, – įsitikinęs U. de Pretto.
IRU išsiuntė oficialų įspėjimo laišką Baltarusijos transporto ir ryšių ministerijai ir Valstybiniam muitinės komitetui, tačiau iki šiol vyriausybė nesureagavo į organizacijos reikalavimus.