ES institucijos pasiekė susitarimą dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo. Iki 2050 m. ES šiuo požiūriu turi būti neutrali. Anksčiau, 2030 m., išmetamų teršalų kiekis turėtų būti sumažintas bent iki 55 proc. palyginti su 1990 m.
„Džiaugiuosi, kad pasiekėme susitarimą dėl šio pagrindinio Europos žaliojo kurso elemento. Mūsų politinis įsipareigojimas iki 2050 m. tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu dabar yra ir teisinis įsipareigojimas“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (nuotraukoje).
Tokiu būdu von der Leyen nurodė preliminarų Tarybos ir Europos Parlamento susitarimą dėl klimato tikslų didinimo 2030 m.
Iš pradžių Europos Parlamentas norėjo, kad išmetamų teršalų kiekis būtų sumažintas 60 proc. lyginant su 1990 m. Derybų metu buvo sumažintas klimato tikslas, kuris turės būti pasiektas per mažiau nei 10 metų. Svarbu tai, kad susitarime nustatomas ambicingas tikslas, po 2050 m. išmetamų teršalų nebus visoje ES, o ne tik atskirose valstybėse narėse.
ES ekonomikos pertvarkymas
Reikėtų pabrėžti, kad norint pasiekti nustatytus tikslus per ateinančius 30 metų reikės visapusiškai pertvarkyti ES ekonomiką. Tai reiškia, kad ji turės pereiti į atsinaujinančius energijos šaltinius ir netaršius gamybos metodus.
Taip pat transportas turės pereiti prie netaršių transporto priemonių. Žvelgiant į dabartinę, pvz., alternatyviu kuru varomų transporto priemonių raidą, galima daryti išvadą, kad sektoriui tenka itin ambicinga užduotis, kurios gali nepavykti įveikti be, pvz., valstybės paramos. Ekspertai apskaičiavo, kad norint, kad iki 2030 m. būtų pasiekti sunkvežimiams taikomi CO2 išmetimo mažinimo tikslai, į kelius turės išvažiuoti beveik 200 tūkst. naujų netaršių sunkvežimių.
Dabar preliminarų susitarimą dar turi patvirtinti ES valstybės narės ir Europos Parlamentas. Pirmiausia dėl dokumento bus balsuojama Europos Parlamento Aplinkos komitete, o vėliau balsuos visi europarlamentarai. Šis procesas gali užtrukti dar 2-3 mėnesius.
European Union 2021/EP/Eric VIDAL nuotr.