Šiuo metu ES keliuose važinėja 6,2 mln. vidutinių ir sunkiųjų komercinių transporto priemonių, o jų amžiaus vidurkis siekia 13 metų. Tik 2,3 tūkst. iš jų netaršios. Tai 0,04 proc. viso Europos Sąjungos parko.
Norint iki 2030 m. pasiekti sunkvežimiams taikomus CO2 išmetimo mažinimo tikslus, į kelius turės išvažiuoti beveik 200 tūkst. naujų netaršių vilkikų. Remiantis naujausia Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) ataskaita, per mažiau nei 10 metų jų skaičių reikės padidinti 100 kartų.
Visoje Europos Sąjungoje net 97 proc. sunkvežimių varomi dyzelinu. Beveik kiekvienoje Bendrijos šalyje rezultatas svyruoja 90 proc. lygyje. Tačiau yra išimtys. Tarp jų – Graikija ir Lenkija. Graikijoje dyzelinės transporto priemonės sudaro daugiau kaip 58 proc. rinkos, Lenkijoje 79 proc. (benzininiai automobiliai – 2,6 proc., SND – 0,9 proc.).
Kaip teigia transporto sektoriaus atstovai, kad ekologinio parko dalis padidėtų visoje Bendrijoje, pirmiausia reikia pakeisti kelių rinkliavų struktūrą ir užtikrinti tinkamą įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūros tinklą.
„Europos sunkvežimių gamintojai įsipareigoję pateikti į rinką netaršius sunkvežimius ir per ateinančius kelerius metus išplės savo netaršių transporto priemonių pasiūlymą, tačiau vieni nepajėgs įgyvendinti tokios radikalios ir precedento neturinčios pertvarkos“, – apibendrina Ericas-Markas Huitema, ACEA generalinis direktorius.
Lenkija didžiausia, Graikija seniausia, Liuksemburgas mažiausias
Be Europos transporto parko pagal kuro rūšis analizės, ACEA atkreipia dėmesį į atskirų šalių parko dydį.
Lenkija gali tikrai didžiuotis – ji turi didžiausią sunkvežimių parką visoje ES. Joje užregistruota beveik 1,2 mln. sunkvežimių (3,7 proc. padidėjimas palyginant 2018 m.ir 2019 m.).
Antroje ir trečioje vietoje yra Vokietija (šiek tiek daugiau nei 1 mln. sunkvežimių, padidėjimas 1 proc.) ir Italija (946 393 sunkvežimiai, padidėjimas 0,5 proc.). Palyginimui, Rusija turi beveik 3,8 mln. sunkvežimių, ji pirmauja Europos žemyne.
Mažiausią Europoje parką turi: Liuksemburgas (12,3 tūkst. sunkvežimių), Latvija (27,9 tūkst. sunkvežimių) ir Estija (mažiau nei 40 tūkst. sunkvežimių).
Lietuvą turi didžiausią parką Baltijos šalyse – 67 tūkst. transporto priemonių (padidėjimas 1,7 proc. palyginti su 2018 m., ir net 24 proc. palyginti su 2015 m.). Šis rezultatas yra palyginamas su Austrija, kuri turi 73 tūkst. sunkvežimių. Lenkiame tokias šalis, kaip Kroatija (47 tūkst. sunkvežimių), Danija (42 tūkst.) ir Slovėnija (37 tūkst.).
Seniausią parką ES turi Graikija – vidutinis sunkvežimių amžius viršija 21 metus! Naujausiais sunkvežimiais gali pasigirti Austrija, kurioje vidutinis vilkikų amžius siekia 6,4 metų.
Lietuvoje vidutinis sunkiųjų transporto priemonių amžius viršija 10,3 metų, o tai maždaug toks pat lygis kaip Danijoje (10,2 metų) ir Vokietijoje (9,6 metų). Europos vidurkis yra 13 metų.
Mikroautobusų atveju vidutinis Lietuvos parko amžius siekia 11,7 metų (Europos vidurkis – 11,6 metų). Naujausią parką (vidutiniškai 6,2 metų) turi Liuksemburgas ir Austrija. Blogiausia padėtis vėl Graikijoje (19,5 metų), Rumunijoje (16,3 metų), Estijoje (15,5 metų) ir Portugalijoje (14,5 metų).
Medžiagą padėjo paruošti Trans.INFO žurnalistė Dorota Zemkovska.