REKLAMA
trans webinar z pitd

Commons Wikimedia nuotr.

Lenkija uždaro sieną su Baltarusija: vežėjų laukia sunkumai ir ekonominės pasekmės

Vidutinis skaitymo laikas 2 minutės

Nuo rugsėjo 9 d. Lenkijos vyriausybė įveda laikiną sienos su Baltarusija uždarymą – tiek keliuose, tiek geležinkeliuose. Šis sprendimas, motyvuojamas saugumo sumetimais, gali turėti reikšmingą poveikį visam Europos kelių transportui, ypač krovininiams srautams tarp ES ir Azijos.

Premjeras Donaldas Tuskas paskelbė apie šį sprendimą prieš Ministrų Tarybos posėdį, nurodydamas, kad pastaruoju metu daugėja provokacijų iš Rytų, o situacija dar labiau aštrėja dėl bendrų Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad 2025“. Siena bus uždaryta rytoj vidurnaktį, o jos atidarymas priklausys nuo saugumo situacijos įvertinimo.

Krovinių vežėjai susiduria su realia likvidumo krize

Sprendimas iš esmės sustabdo krovinių judėjimą tarp Europos Sąjungos ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių, įskaitant Kazachstaną, Uzbekistaną, Mongoliją, Armėniją ir Gruziją. Tai ypač aktualu tarptautiniams vežėjams, kurių verslo modelis remiasi reguliariais ir prognozuojamais maršrutais.

Tikimės, kad tai truks neilgai“, – sakė Janas Buczekas, Tarptautinių kelių transporto vežėjų sąjungos (ZMPD) prezidentas. Taip pat jis perspėjo, kad dalis vežėjų gali nebeatlaikyti finansinio spaudimo ir būti priversti nutraukti veiklą. Tuo tarpu tie, kurie išgyvens, gali tikėtis didesnės paklausos ir stipresnių pozicijų rinkoje ateityje.

Kaip pažymėjo J. Buczekas, transporto paslaugų sustabdymas nereiškia sustabdomų išlaidų. Vežėjai toliau privalo mokėti atlyginimus, padengti lizingo, draudimo ir kitus veiklos kaštus, nors jų vilkikai tuo metu stovi nenaudojami.

Ši situacija stipriai iškreipia finansinį balansą – verslams trūksta pinigų apyvartai, tačiau įsipareigojimai nesikeičia. Tai kelia riziką tiek smulkiems, tiek vidutiniams operatoriams, kurių rezervai dažnai riboti.

ZMPD vadovas taip pat abejoja, ar vežėjai gali tikėtis reikšmingos paramos iš valstybės ar ES institucijų. Anot jo, „kelių transportas Europos Sąjungoje nėra laikomas prioritetine sritimi, kaip, pavyzdžiui, žemės ūkis.“ Todėl pagalbos gali sulaukti tik pavieniai atvejai.

Paantraštės: