„Transport Intelligence“ duomenimis, šiuo metu Europos kelių transporto sektoriuje trūksta maždaug 400 tūkst. vairuotojų. Sunkiausia padėtis yra Vakarų Europos šalyse ir Ukrainoje. Analitikų skaičiavimais, vien tik Lenkijoje trūksta 124 tūkst. vairuotojų.
Pastaruoju metu padėtis pablogėjo taip pat Didžiojoje Britanijoje, kur trūksta nuo 60 iki 76 tūkst. vairuotojų. Šioje šalyje trūkumą lėmė „Brexitas“ ir pandemija, dėl kurių daugelis darbuotojų išvyko, bijodami lokdauno. Be to, vežėjai dėl administracinių su išstojimu iš ES susijusių sunkumų sumažino maršrutų į Didžiąją Britaniją skaičių.
Vairuotojų trūkumas jaučiamas ir Vokietijoje. Skaičiuojama, kad šioje rinkoje trūksta nuo 45 iki 60 tūkst. darbuotojų. IRU manymu, 2027 metais Federacinėje Respublikoje trūks net 185 tūkst. tolimųjų reisų vairuotojų.
Įdomią situaciją analitikai pastebėjo Ukrainoje. Vairuotojų trūkumo prognozės labai skiriasi – 2019 m. duomenimis, skaičiai svyruoja nuo 12 iki netgi 120 tūkst. Atsižvelgiant į darbo jėgos trūkumą ES šalyse, kuris “gydomas” darbuotojais iš šios šalies, galima daryti prielaidą, kad transporto darbuotojų stoka Ukrainoje gali būti žymiai didesnė.
Vilkikų vairuotojų trūkumas Lietuvoje
Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovo Povilo Drižo, Lietuvoje vilkikų vairuotojų trūkumas pasiekė kritinį tašką. Rugsėjo pradžioje šalies darbo rinkoje nustatyta 9,2 tūkst. laisvų darbo vietų tolimųjų reisų vairuotojams, o ieškančių dirbti šį darbą registravosi vos 67 žmonės, rodo Užimtumo tarnybos duomenys. Šį pavasarį išsekus nustatytai užsieniečių įdarbinimo kvotai, laisvų darbo vietų skaičius išaugo keletą kartų.
Organizacijos teigimu, Socialinei apsaugos ir darbo ministerijai vilkinant sprendimą dėl kvotos dydžio, užsieniečių įdarbinimas tapo pernelyg ilgas.
“Tokia situacija lemia, kad turime „butelio kakliuko“ efektą – laisvų darbo vietų skaičius auga daug sparčiau, nei verslas spėja sutvarkyti įdarbinimo formalumus”, – pasakė p. Drižas.
“Linava” dar metų pradžioje bandė atkreipti Vyriausybės dėmesį, kad dėl besitęsiančios pandemijos užsienio vairuotojams norint gauti darbo vizas Lietuvoje procedūros pailgėjo iki pusmečio.
“Transporto sektoriuje visada trūkdavo vairuotojų, bet ypač sudėtinga situacija susidarė nuo šių metų sausio, kai įsigaliojo nauji ribojimai ir į Lietuvą dirbti per metus gali atvykti 11 600 vairuotojų iš trečiųjų šalių, – sakė “Linavos” generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.
Panašios nuomonės yra Lietuvos mažų ir vidutinių vežėjų konfederacijos (LMVVK) viceprezidentas Juozas Kuklys. Pokalbyje su “Lietuvos rytu” jis sakė, kad padėtis dėl tolimųjų reisų vairuotojų trūkumo šalyje artėja prie katastrofos.
„Skundžiasi ne tik transporto įmonių vadovai, savo apgailestavimus dėl šalies migracijos politikos išreiškia ir užsienio įdarbinimo agentūros, kurios, deja, turi rinktis ne mūsų šalį, bet kaimynines, vairuotojų įdarbinimui“, – pasakė J. Kuklys.
P. Drižaus patvirtina, kad vairuotojų darbo rinka Lietuvoje yra išsemta – visi profesionalai dirba arba mūsų šalies, arba užsienio bendrovėse. „Sodros“ duomenimis, 2021 metų liepą sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininio transporto priemonių vairuotojų, apdraustųjų visų rūšių socialiniu draudimu, buvo 77,7 tūkst. Jie sudarė didžiausią apdraustųjų darbuotojų skaičių pagal profesiją.
„Lietuvos darbo rinkoje nėra paruošta tiek vairuotojų, kurių užtektų transporto sektoriaus darbo poreikiams užtikrinti. Šiandieną paprasčiausiai nėra kito kelio, kaip dalį vairuotojų įdarbinti iš užsienio, o tam šiai dienai reikia peržiūrėti profesionalų pritraukimo procesus, kad jie būtų efektyvesni ir greitesni“, – sako P. Drižas.
Kaip susidoroti su vairuotojų trūkumo problema?
Šiuo metu vairuotojų trūkumas yra ypač aktuali problema, nes rinkoje pastebima didelė su ekonomikos atvėrimu ir vartojimo plėtra susijusi transporto paslaugų paklausa. Dėl darbuotojų stokos, tarp kitko didėja darbo užmokestis ir išlaidos, taigi ir produktų ir paslaugų kainos.
„Transport Intelligence“ analitikų teigimu, yra du pagrindiniai būdai susidoroti su vairuotojų trūkumu. Jie apima trumpalaikes ir ilgalaikes priemones. Trumpalaikėmis gali būti, pavyzdžiui, atlyginimų didinimas, premijų sistemų įvedimas, lankstus darbo laikas ar net vilkikų vairuotojams suteikiama galimybė įsigyti bendrovės akcijų.
Ilgalaikės galimybės apima mokymo programas (įskaitant stažuotes), įdarbinimo programas, buvusio karinio personalo naudojimą ir, galiausiai, geresnių laisvalaikio praleidimo galimybių ir automobilių statymo aikštelių sistemos sukūrimą. Pavyzdžiui, Europos Komisija toms įmonėms, kurios kurs saugias automobilių stovėjimo aikšteles sunkvežimiams, yra skyrusi 178 mln. Eur.
Biurokratinis vežėjų apsunkinimas
Svarbiausia yra tai, kad ne visose Europos Sąjungos rinkose šios priemonės gali būti vienodai naudingos. P. Drižas atmeta teiginius, esą vilkikų vairuotojų trūkumą lemia atlyginimo klausimas.
„Dėl pandemijos krizės logistinės grandinės smarkiai sutrūkinėjo visame pasaulyje, ypatingai Europoje. Šiuo laikotarpiu prekių ir žaliavų judėjimo bei logistikos poreikis yra pastebimai išaugęs ir ateityje jis tik didės. Trečdalį viso Lietuvos paslaugų eksporto sukuria būtent krovininis kelių transportas“, – sako P. Drižas.
Įdarbinimo agentūros „Tarptautinis personalo servisas“ vadovė Viktorija Kulakovskaja “Lietuvos rytui” sakė, kad vairuotojų trūkumui Lietuvoje turi įtaką didėlis biurokratinis apsunkinimas.
“Jeigu Lietuvos įmonė nėra taip vadinamuose „Baltuosiuose sąrašuose“, įdarbinimas užtrunka labai ilgai. Niekada dar nėra buvę, kad tokios paklausios, deficitinės profesijos atstovus, kaip vilkikų vairuotojus, Lietuvoje užtruktume įdarbinti apie 3-4 mėnesius. Visą šį laikotarpį Lietuvos transporto bendrovės neturės darbuotojų ir patirs nuostolių“, – sakė V. Kulakovskaja.
Panašios nuomonės įmonės „Savesta Consulting“, padedančios pradėti arba plėsti verslą Lenkijoje, valdybos narys Ignas Volbikas, kuris tvirtino, kad dėl apsunkinto darbuotojų įdarbinimo Lietuvoje vežėjai noriai perkelia savo verslą į užsienį.
“Viena verslo perkėlimo priežasčių yra tai, kad vežėjai nesulaukė papildomų kvotų įdarbinti trečiųjų šalių piliečius – jų jie prašė dar iki gegužę baigiantis metiniam kvotų limitui, – sakė I. Volbikas.
Vyriausybės užsispyrimas
“Linavos” skaičiavimais, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai neskyrus papildomų kvotų trečiųjų šalių piliečių įdarbinimui, vežėjai nuostolius skaičiuoja dešimtimis milijonų Eur. Tačiau net ir tuo atveju valdžios atstovai tvirtai laikosi savo pozicijos ir siūlo vežėjams gerinti vairuotojų darbo sąlygas.
“Siūlome transporto sektoriaus darbdaviams kartu su profesinėmis sąjungomis, o prireikus ir su Vyriausybe, aptarti veiksmus, kurių reikėtų imtis, siekiant pagerinti vairuotojų darbo sąlygas“, – teigė ministerija.
Lietuvos transporto ir logistikos atstovai teigia, kad Vyriausybė palieka vairuotojų trūkumo problemos sprendimo paiešką pačiam verslui. Dabar, kai darbuotojų transporto sektoriuje trūkumas pasiekė kritinę akimirką, valdžios užsispyrimas kenkia visiems.
„Ministerijai verslui kelia sąlygą: kvota galėtų būti didinama, jei bus pagerintos vairuotojų darbo sąlygos, tačiau nekonkretizuoja, ką verslui reikia padaryti. Tokia politika trumparegiška ir rizikinga – finale gali nukentėti visos logistikos grandinės dalyviai, ne tik vežėjai“, – sako P. Drižas.
“Vežėjai iš ministerijos pasigenda aiškumo ir dėl kvotos dydžio 2022 metams – verslas negali tinkamai planuoti veiklos”, – pridūrė TTLA vadovas.
Z. Buivydo teigimu, tai “sąmoningas verslo žlugdymas, nes neturėdami darbuotojų verslai negali dirbti”.
“Kiekviena uždelsta diena vežėjams – papildomi nuostoliai“, – sakė asociacijos “Linava” atstovas.
Darbdavių, darbuotojų ir profsąjungų bendradarbiavimas
Baltijos transporto profesinės sąjungos “Solidarumas” (BTPS) pirmininko Gintaro Čiužo teigimu, viena svarbiausių Lietuvos transporto sektoriaus problemų – dialogo trūkumas. Jo nuomone, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raginimas kartu su profesinėmis sąjungomis gerinti vairuotojų darbo sąlygas yra taikus, tačiau praktikoje jį įgyvendinti labai sunku.
“Dialogo noras galėtų išspręsti daug transporto verslo plėtrą stabdančių ar ribojančių problemų. Vienintelė išeitis – tvirtas susitarimas tarp darbdavių, darbuotojų ir juos atstovaujančių organizacijų atstovų”, – teigia G. Čiužas.
Lietuvoje profesionaliais vairuotojais dirba apie 75 tūkst. žmonių. Užimtumo tarnybos duomenimis, metų viduryje transporto sektorius užfiksavo itin didelį darbo pasiūlymų skaičių – beveik 10 tūkst. Daugelį vairuotojų įdarbina didelės krovinių gabenimo paslaugas siūlančias bendroves. Tarnyba nurodo, kad vien tik trys „Girteka Logistics“ grupės įmonės – „Termo trans”, „Girmeta” ir „ME transportas” – įregistravo tuo laiku po 600 laisvų darbo vietų sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams. 400 vietų įregistravo „Saudingos autotransportas”, 300 – „Integre Trans”, virš 200 – „Motusbona”, „Rosteka”, „Translogistics24″ ir kitos įmonės.
“Skubiai reikalingas dideliuose transporto įmonėse dirbančių vilkikų vairuotojų profesinių sąjungų įkūrimas, kurios galėtų nuolat atstovauti savo narius bendradarbiavime su tokiais verslininkų atstovais, kaip “Linava”. Darbdaviai pradeda dialogą tik tada, kai ateina krizė, darbuotojai – kai jiems skubiai reikia pagalbos. Dėl šios priežasties kaltos yra visos pusės. Pagerinti darbo sąlygas galės tik nuolatinis bendradarbiavimas”, – sako G. Čiužas.
„Linavos” atstovai pasirašo sutartį su profesinėmis sąjungomis 2019 m. / BTPSS archyvo nuotr.
Ilgalaikis problemos sprendimas
Masinis visibility sistemų diegimas transporto įmonėse gali padėti valdyti transporto darbo jėgą, kas turėtų pagerinti darbuotojų naudojimo veiksmingą. Autonominių transporto priemonių įvedimas gali padėti išspręsti vairuotojų trūkumo problemą, tačiau tai tik tolimos ateities klausimas.
Kur kas labiau realus problemos sprendimas yra jaunų darbuotojų ir moterų pritraukimas į krovinių gabenimo sektorių. Visoje Europoje ši profesinė grupė tiesiog sensta, o jaunimas nėra suinteresuotas dirbti sunkvežimių vairuotojais.
Jaunimo pritraukimas
Lietuvoje trūksta vairuotojų-mechanikų ir mokymo įstaigų, ruošiančių transporto technikos specialistus, todėl kai kurių lietuviškų vežėjų idėja užmegzti bendradarbiavimą su C ir C+E kategorijas vairuotojo pažymėjimo kursus siūlančiomis mokyklomis pasirodė tikrai naudinga. Abi pusės liko patenkintos – jaunas žmogus susiranda darbą dar prieš jam įsigyjant leidimą vairuoti sunkiasvorį, o vežėjas – “rezervuoja” darbuotoją.
Lenkijos „Natanek“ bendrovių grupė atidarė nuosavą vairavimo mokyklą Ukrainoje, kur apmoko naujus vairuotojus. Absolventai gali įsidarbinti Lenkijoje, kur jiems mokama žymiai daugiau negu tėvynėje. Įstaiga gali apmokyti iki kelių dešimčių sunkvežimių vairuotojų per mėnesį.
Žmonėms, neturintiems patirties, tačiau turintiems C+E vairuotojo pažymėjimą, buvo sukurtas projektas „Profesionalūs vairuotojai“ (taip pat Lenkijoje), pagal kurį rengiami mokymo kursai įvairiose vietose ir įvairiomis datomis. Projektas yra bendra „Volvo Trucks“, „Renault Trucks“, „Wielton“, „Ergo Hestia“, „Continental“ ir „MJM Group“ iniciatyva.
Panašių žingsnių ėmėsi daug Vakarų Europos transporto įmonių – pavyzdžiui, Olandijos bendrovė „Melis Logistics“, atidariusi savo vairavimo mokyklą, ar Vokietijos koncernas „Nagel-Group“, perėmęs partnerio mokyklą. Ispanijos darbdaviai kartu su Regioninės užimtumo agentūra pradėjo programą, kurios tikslas – garsinti sunkvežimio vairuotojo profesiją. Ispanai taip pat kompensuoja naujiems vilkikų vairuotojams kvalifikacijos kėlimo išlaidas.
Moterų įdarbinimas
Didžiausios Jungtinės Karalystės krovininio transporto asociacijos FTA 2016 m. apklausos duomenimis, 79 proc. moterų nori vairuoti sunkiasvorės transporto priemones. Europoje moterys sudaro vos apie 1 proc. profesionalių vairuotojų (palyginimui, JAV šis skaičius yra šiek tiek didesnis – apie 5 proc.). Bendrai pasaulyje sunkvežimių kabinose dirba apie 2 proc. moterų.
Palyginti su transporto sektoriaus darbuotojais, kur moterys sudaro net 30 proc. įdarbintų žmonių (Lietuvoje – beveik 25 proc., Prancūzijoje, Čekijoje ir Nyderlanduose – 26 proc., Latvijoje – 29 proc., Kipre – 31 proc.), vairuotojų darbo rinkoje moterų potencialas nėra išnaudojamas. Tačiau tai netrukus gali pasikeisti.
Briuselyje buvo sukurta „Europos pokyčių platforma”, kurios tikslas – lyčių lygybė krovinių gabenimo sektoriuje. Siekdama pritraukti moterų į transporto ir logistikos sektorių, Europos Komisija ėmėsi veiksmų, skirtų kovai su stereotipais ir lyčių segregacija darbo rinkoje ir švietime bei remti įmonių apsikeitimą patirtimi.
Moterų potencialą transporte pastebėjo taip pat Rusija. Nuo 2021 m. pradžios dailiosios lyties atstovėms buvo oficialiai leista dirbti sunkvežimių vairuotojomis. Darbo ministerija ribojo draudžiamų profesijų sąrašą moterims, todėl nuo šiol moterys gali vairuoti krovinines transporto priemones virš 2,5 t.