- Lapkričio 2 d. apie naujus šaldymo sistemų sutrikimus pranešta mažiausiai šešiose Europos šalyse, įskaitant Belgiją, Švediją, Airiją ir Nyderlandus.
- Belgijoje nukentėjo apie 75 prekybos vietos, tarp jų – „Delhaize“, „Carrefour“, „Intermarché“, „Spar“ ir „IKEA“ parduotuvės.
- Įsilaužėliai keitė šaldymo įrangos nustatymus, kai kuriais atvejais nustatydami iki 50 °C temperatūrą.
- Atakų mechanizmas panašus į spalio 11–12 d. Prancūzijoje įvykdytą išpuolį prieš maždaug 700 parduotuvių.
Apie naują šaldymo įrangos sutrikimų bangą pranešta lapkričio 2 d. Incidentai užfiksuoti naktį iš sekmadienio į pirmadienį, kai įvairiose Europos šalyse esančių parduotuvių šaldymo sistemose netikėtai pradėjo kilti temperatūra. Kaip praneša „Euronews“, Belgijoje nukentėjo apie 75 prekybos vietos, tarp jų:
- apie 40 „Delhaize Proxy“ parduotuvių;
- 15 „Carrefour Shop & Go“ parduotuvių;
- apie 15 „Intermarché“ parduotuvių;
- penkios „Spar“ parduotuvės „Q8“ degalinėse;
- viena „IKEA“ parduotuvė Monse.
„Carrefour Belgium“ patvirtino, kad sutrikimai paveikė 15 iš maždaug 700 bendrovės parduotuvių. Nė vienas hipermarketas nenukentėjo, o incidento poveikį bendrovė įvertino kaip ribotą. Visos „Carrefour“ parduotuvės liko atidarytos, nes sutrikimai daugiausia paveikė atskirus šaldymo įrenginius.
Belgijos federalinė prokuratūra pradėjo tyrimą.
Švedijoje apie problemas pranešė prekybos tinklai „ICA“ ir „Coop“. Kai kuriose parduotuvėse šaldymo įrangos temperatūros nustatymai buvo pakeisti iki 50 °C, o darbuotojams nepavyko jų atkurti įprastomis priemonėmis.
Airijos bendrovė „Musgrave“ pranešė apie 13 paveiktų „SuperValu“ parduotuvių. Panašių incidentų taip pat užfiksuota Nyderlanduose, Estijoje ir Suomijoje. Liuksemburge dalis prekybos įmonių ėmėsi prevencinių priemonių. „Delhaize“ laikinai sustabdė kai kurių sistemų veiklą, siekdama sumažinti galimų sutrikimų riziką.
Prancūzijoje nukentėjo apie 700 parduotuvių
Naujausi incidentai primena spalio 11–12 d. Prancūzijoje įvykusią kibernetinę ataką, per kurią buvo pažeistos šimtų prekybos tinklų parduotuvių šaldymo sistemos. Prancūzijos ekonomikos ministras Rolandas Lescure’as nurodė, kad incidentas paveikė apie 700 iš maždaug 10 tūkst. šalies prekybos vietų.
Kaip pranešė „Associated Press“, tarp nukentėjusiųjų buvo „Intermarché“, „Netto“, „Coopérative U“, „Carrefour“ ir „Monoprix“ parduotuvės. Įsilaužėliai pakeitė nuotoliniu būdu valdomų šaldymo sistemų nustatymus. Dalis įrenginių buvo perjungti į atitirpinimo režimą, kituose nustatyta itin aukšta temperatūra.
Ispanijos nacionalinio kibernetinio saugumo instituto INCIBE-CERT duomenimis, kai kuriuose įrenginiuose temperatūra kelias valandas siekė 50 °C. Dėl to prekybininkams teko išimti iš prekybos ir sunaikinti dalį šviežių bei šaldytų maisto produktų. Kai kuriose vietose taip pat kilo nedideli gaisrai. Pranešama, kad bendri nuostoliai siekė dešimtis milijonų Eur.
Prancūzijos valdžios atstovai incidentą įvertino kaip rimtą grėsmę maisto saugai, nes sutrikus temperatūros kontrolei nebeįmanoma užtikrinti tinkamų produktų laikymo sąlygų.
Atakos mechanizmas panašus: nuotoliniu būdu keisti šaldymo įrangos nustatymai
Naujausių incidentų aplinkybės rodo, kad naudotas panašus atakos būdas kaip ir spalį Prancūzijoje. Belgijos šaldymo įrangos bendrovės „Sabcobel“ vadovas Stephanas Moelansas teigė, kad įsilaužėliai nuotoliniu būdu perjungė šaldymo sistemų garintuvus į atitirpinimo režimą. Dėl to įrenginiai nebeužtikrino reikiamos temperatūros, o kai kuriose parduotuvėse produktai buvo sugadinti dar iki darbuotojams pastebint sutrikimus.
„Sabcobel“ vadovo vertinimu, vien programinės įrangos atnaujinimo gali nepakakti – būtina keisti ir šaldymo sistemų prijungimo bei nuotolinės prieigos sprendimus. Jo teigimu, po Prancūzijoje įvykusios atakos bendrovė jau ėmėsi papildomų priemonių savo klientų sistemoms apsaugoti. Vis dėlto kol kas nėra patvirtinta, kad abi atakų bangas surengė tie patys asmenys ar grupuotė.
Didžiausia rizika – pasenę ir internetu pasiekiami valdikliai
Prancūzijos nacionalinės reagavimo į kibernetinius incidentus tarnybos CERT-FR įspėjime nurodoma, kad buvo pažeisti kelių gamintojų nuotolinio šaldymo sistemų valdymo įrenginiai. Tarp jų minimi:
- „Danfoss“ AK-SM serijos valdikliai;
- „Danfoss“ AK-SC serijos valdikliai;
- „Copeland“ XWEB sistemos;
- „Dixell“ XWEB sistemos.
CERT-FR pabrėžia, kad tiesioginė valdymo sąsajų prieiga iš interneto neatitinka gerosios kibernetinio saugumo praktikos. Ypač didelę riziką kelia senesni įrenginiai, kuriems gamintojai nebeteikia saugumo atnaujinimų.
Tokiais atvejais net ir atkūrus gamyklinius nustatymus įrenginys gali likti pažeidžiamas. Jeigu nepašalinama nesaugi prieiga ir neištaisomi pažeidžiamumai, užpuolikai gali juo pasinaudoti dar kartą.
„Danfoss“ taip pat nurodė, kad daugelis paveiktų sistemų buvo pagrįstos senesniais įrenginiais arba programine įranga. Bendrovė rekomenduoja atnaujinti sistemas ir užtikrinti tinkamą jų apsaugą nuo neleistinos nuotolinės prieigos.
Įspėjimas šaldymo sandėliams ir logistikos centrams
Nors naujausių atakų taikiniais daugiausia tapo prekybos tinklų parduotuvės, panašios nuotolinio valdymo technologijos naudojamos ir kituose temperatūrinio režimo logistikos objektuose.
Tokios sistemos įrengiamos šaldymo sandėliuose, maisto produktų paskirstymo centruose ir kitose vietose, kur būtina nuolat palaikyti nustatytą temperatūrą. Todėl šie incidentai aktualūs ir logistikos operatoriams, net jeigu jų infrastruktūra tiesiogiai nebuvo užpulta.
Sutrikus temperatūros kontrolei, finansiniai nuostoliai gali atsirasti ne tik dėl įrangos gedimo, bet ir dėl sugadintų krovinių, veiklos prastovų bei papildomų produktų patikros išlaidų. CERT-FR rekomenduoja šaldymo sistemų operatoriams imtis kelių pagrindinių apsaugos priemonių:
- pašalinti tiesioginę šaldymo įrangos valdiklių prieigą iš viešojo interneto;
- patikrinti visą įrenginių konfigūraciją, įskaitant temperatūros ir atitirpinimo režimų nustatymus;
- nuotolinę prieigą suteikti tik per saugų VPN arba kitą apsaugotą tinklą;
- atnaujinti įrenginių programinę-aparatinę įrangą;
- pakeisti gamyklinius slaptažodžius ir sustiprinti prieigos kontrolę;
- įsitikinti, kad atkūrus pažeistų sistemų veikimą nebeliko nesaugių nuotolinės prieigos galimybių.
Prancūzijos kibernetinio saugumo specialistai taip pat pabrėžia, kad įrangos gamyklinių nustatymų atkūrimas nėra pakankama apsaugos priemonė, jeigu valdiklis ir toliau lieka pasiekiamas internetu bei turi neištaisytų saugumo spragų.
Kibernetinės grėsmės tiekimo grandinėms didėja
Šaldymo sistemų atakos atskleidžia platesnę problemą – vis didesnę fizinių logistikos procesų priklausomybę nuo skaitmeninių technologijų. Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros ENISA 2025 m. tyrimo duomenimis, 47 proc. apklaustų organizacijų atakas prieš tiekimo grandines laiko viena svarbiausių būsimų kibernetinių grėsmių.
Dažniau nurodomos tik išpirkos reikalaujančios kibernetinės atakos, dėl kurių susirūpinimą išreiškė 55 proc. respondentų. Nors ši statistika apima platesnes kibernetinio saugumo rizikas, o ne konkrečiai šaldymo sistemas, ji rodo didėjantį susirūpinimą dėl technologinių priklausomybių ir trečiųjų šalių paslaugų teikėjų saugumo.
Temperatūrinio režimo logistikos operatoriams tai reiškia, kad kibernetinis saugumas turi būti vertinamas ne tik kaip informacinių technologijų, bet ir kaip veiklos tęstinumo bei krovinių apsaugos klausimas. Naujausių atakų tyrimai tęsiami. Kol kas oficialiai nenustatyta, kas surengė incidentus, ir nepatvirtinta, kad spalio bei lapkričio atakos būtų vienos koordinuotos kampanijos dalis.
