- Mažų ir vidutinių įmonių vidutinė kibernetinė žala Europoje ir Jungtinėje Karalystėje 2025 m. pasiekė 82 621 JAV dolerį.
- Vidutinio dydžio bendrovėse vidutinė žala išaugo iki 318 820 JAV dolerių, o didelėse įmonėse per metus maždaug padvigubėjo.
- 65 proc. didelių įmonių išorinių tiekėjų ir tiekimo grandinės pažeidžiamumą įvardija kaip vieną didžiausių kliūčių kibernetiniam atsparumui.
Incidentų gali mažėti, tačiau jų kaina auga
„Chubb“ duomenys rodo nevienareikšmę tendenciją. Vidutinė kibernetinių žalų vertė Europoje ir Jungtinėje Karalystėje 2025 m. didėjo, nors vidutinio dydžio ir didelėse bendrovėse praneštų žalų dažnis pasiekė penkerių metų žemumas. Mažų ir vidutinių įmonių padėtis buvo kitokia – šiame segmente augo ir incidentų dažnis, ir jų finansinis mastas.
Mažų ir vidutinių įmonių vidutinė žala 2025 m. siekė 82 621 JAV dolerį, palyginti su 51 095 JAV doleriais metais anksčiau. Vidutinio dydžio bendrovėse ji padidėjo nuo 237 686 iki 318 820 JAV dolerių.
Didžiausių įmonių segmente vidutinė vienos žalos vertė per metus maždaug padvigubėjo ir pasiekė apie 2,2 mln. JAV dolerių. „Chubb“ taip pat nurodo, kad vidutinio dydžio bendrovėse vidutinė žalos suma per penkerius metus išaugo 210 proc.
Mažėjantis incidentų skaičius savaime nereiškia, kad įmonių kibernetinė rizika mažėja – vieno įvykio padariniai gali būti gerokai brangesni nei anksčiau.
Silpnoji vieta gali būti ne įmonėje, o pas jos tiekėją
Kibernetinės rizikos pobūdį keičia vis glaudesnės skaitmeninės verslo sąsajos. Įmonės naudojasi debesijos paslaugomis, apskaitos ir transporto valdymo sistemomis, išorinėmis duomenų bazėmis, mokėjimų platformomis bei kitų bendrovių programine įranga. Sutrikus vienai iš tokių grandžių, padariniai gali persiduoti dešimtims ar šimtams klientų.
Pasaulio ekonomikos forumo „Global Cybersecurity Outlook 2026“ tyrimas rodo, kad 65 proc. didelių įmonių trečiųjų šalių ir tiekimo grandinės pažeidžiamumą laiko vienu didžiausių kibernetinio atsparumo iššūkių. 2025 m. taip teigė 54 proc. didžiųjų bendrovių.
Tai ypač aktualu transporto ir logistikos sektoriui. Vežėjų ir ekspeditorių kasdienė veikla priklauso nuo transporto valdymo sistemų, telematikos, GPS duomenų, sandėlių valdymo platformų, užsakymų apsikeitimo, muitinės sprendimų ir kitų išorinių sistemų.
Pasaulio ekonomikos forumas pažymi, kad gamybos, tiekimo grandinės ir transporto sektoriuose viena pagrindinių problemų yra ribotas matomumas – įmonės ne visada tiksliai žino, nuo kurių partnerių ir technologijų priklauso svarbiausi jų procesai.
Ataka prieš partnerį gali sustabdyti ir kliento veiklą
„Chubb“ ataskaitoje pateikiami atvejai iliustruoja, kaip tokia priklausomybė virsta tiesioginiais finansiniais nuostoliais.
Vienu atveju prekybos įmonė kasdienėje veikloje naudojosi išorinio tiekėjo programine įranga. Tiekėją užklupus išpirkos reikalaujančios programinės įrangos atakai, jo sistemos sutriko, o klientas nebegalėjo parduoti dalies prekių, užsakyti atsargų ar registruoti klientų vizitų.
Nors pati prekybos įmonė nebuvo tiesioginis kibernetinės atakos taikinys, jos nuostoliai siekė apie 1,2 mln. JAV dolerių.
Tokie incidentai keičia ir kibernetinio saugumo planavimą. Bendrovei nebepakanka įvertinti tik savo serverių, darbuotojų paskyrų ar atsarginių kopijų apsaugos. Tenka vertinti, kas nutiktų neveikiant svarbiausiam programinės įrangos, duomenų ar infrastruktūros tiekėjui.
Vienas incidentas gali persiduoti visai tiekimo grandinei
Didelio masto kibernetiniai incidentai ypač aiškiai parodo vadinamąją sisteminę riziką – kai vienos bendrovės veiklos sutrikimas ima veikti daugelį jos partnerių.
Tokioje situacijoje nuostoliai neapsiriboja IT sistemų atkūrimo išlaidomis. Gali sustoti gamyba, užsakymų vykdymas ir pristatymai, o tiekėjai lieka be planuotų užsakymų bei pinigų srautų.
Transporto sektoriui tai reiškia ir kitą riziką: net visiškai veikianti vežėjo IT infrastruktūra nepadės, jeigu krovinį siunčiantis gamintojas negalės pateikti užsakymo, sandėlis – priimti prekių, o klientas – patvirtinti pristatymo.
Skaitmeninėje tiekimo grandinėje vienos įmonės kibernetinis incidentas vis dažniau tampa daugelio kitų bendrovių veiklos tęstinumo problema.
Sustabdytas šifravimas dar nereiškia išvengtos žalos
Išpirkos reikalaujančių programų atakos taip pat keičiasi. Užpuolikams nebūtina sėkmingai užšifruoti įmonės sistemų, kad incidentas sukeltų milijoninių išlaidų.
„Chubb“ aprašo atvejį, kai apsaugos priemonėms pavyko sustabdyti kompiuterių šifravimą, tačiau užpuolikai prieš tai spėjo pasisavinti daugiau kaip 4 mln. žmonių sveikatos ir socialinio draudimo duomenis.
Bendra tokio incidento kaina siekė apie 4,7 mln. JAV dolerių. Didelę išlaidų dalį sudarė ne IT infrastruktūros atkūrimas, o pranešimai nukentėjusiems asmenims, kredito stebėsenos paslaugos, teisininkų darbas, skaitmeninė kriminalistika ir duomenų analizė.
Tai rodo, kad įmonėms svarbu ruoštis ne tik sistemų neveikimo scenarijui. Duomenų vagystė gali sukelti finansinių ir teisinių pasekmių net tuomet, kai pagrindiniai verslo procesai techniškai nenutrūksta.
Dirbtinis intelektas greitina ir gynybą, ir atakas
Dar viena sparčiai auganti rizika – dirbtinio intelekto naudojimas. „Chubb“ pabrėžia, kad ši technologija veikia abiem kryptimis: įmonėms ji padeda greičiau aptikti pažeidžiamumus, tačiau užpuolikams suteikia priemonių automatizuoti atakas ir didinti jų mastą.
Autonominiai įrankiai gali žvalgyti įmonės tinklą, ieškoti pažeidžiamų sistemų ir automatizuoti dalį veiksmų, kuriems anksčiau reikėjo žmogaus įsikišimo. Tai trumpina laiką tarp pirminio įsilaužimo ir platesnio sistemų kompromitavimo.
Kita rizikos kryptis – socialinė inžinerija. Dirbtinio intelekto įrankiai leidžia kurti įtikinamesnius sukčiavimo laiškus, imituoti žmonių balsus ir rengti tikslingesnes atakas prieš konkrečius darbuotojus.
„Chubb“ aprašytu atveju naujas darbuotojas gavo elektroninį laišką, kuris atrodė kaip ilgalaikio įrangos tiekėjo pranešimas. Darbuotojas, papildomai nepatikrinęs prašymo telefonu, pakeitė verslo partnerio banko sąskaitos duomenis. Įmonė prarado daugiau kaip 100 tūkst. JAV dolerių.
Kibernetinis saugumas tampa visos vadovybės klausimu
Auganti priklausomybė nuo tiekėjų reiškia, kad kibernetinis saugumas nebegali būti vertinamas vien kaip IT skyriaus atsakomybė. Rizika persikelia į pirkimus, tiekėjų atranką, sutartis, veiklos tęstinumo planavimą ir darbuotojų mokymą.
Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, 66 proc. apklaustų organizacijų vertina tiekėjų kibernetinio saugumo brandą, o 65 proc. į pirkimų procesą įtraukia saugumo specialistus. Tačiau tik 27 proc. organizacijų kartu su tiekimo grandinės dalyviais modeliuoja kibernetinius incidentus ar rengia veiklos atkūrimo pratybas, o vos 33 proc. išsamiai žemėlapiuoja savo tiekimo grandinės priklausomybes.
Transporto ir logistikos įmonėms tai ypač svarbu, nes jų veiklos tęstinumas priklauso nuo daugybės išorinių sistemų ir partnerių. Vien techninės savo infrastruktūros apsaugos nebepakanka.
Vis svarbesniu uždaviniu tampa visos skaitmeninės tiekimo grandinės atsparumas – nuo programinės įrangos ir debesijos tiekėjo iki ekspeditoriaus, sandėlio, vežėjo ir galutinio kliento.
