Trans.INFO nuotr.

Vokietija reikalauja teisės įdarbinti vairuotojus iš trečiųjų šalių. Vežėjai: tik tai gali mus išgelbėti

Vokietijos įmonių automobilių stovėjimo aikštelėse stovi jau kas trečias vilkikas. Kokia yra šios situacijos priežastis? Vairuotojų trūkumas. Šalies transporto sektoriaus darbuotojų trūkumo problemos sprendimu galėtų būti darbuotojai iš Ukrainos ir Baltarusijos, dėl kurių įdarbinimo vokiečiai dar neseniai kritikavo Lietuvos vežėjus.

Vidutinis skaitymo laikas 3 minutės

„Mūsų įmonės turi atsisakyti užsakymų, sunkvežimiai stovi, nes nėra vairuotojų“, – aiškina eurotransport.de cituojamas Dirkas Engelhardtas, Vokietijos vežėjų asociacijos „BGL“ vadovas.

Kai kuriose įmonėse dėl darbuotojų trūkumo įmonių automobilių stovėjimo aikštelėse stovi iki 30 proc. transporto priemonių parko. Vienas iš organizacijos siūlomų sprendimų yra nauja finansavimo programa, neapsiribojanti profesiniais mokymais.

„Mums reikia ne tik geresnio vairuotojo įvaizdžio, bet ir to, kad vairuotojo pažymėjimas būtų pigesnis“, – aiškina Engelhardtas. „Niekas neinvestuos 10 tūkst. Eur, jei stažuotojas persikels pas konkurentą“, – pridūrė jis.

ES tiekimo grandinės sutrikimas

BGL skaičiavimais, Vokietijoje šiuo metu trūksta nuo 60 iki 80 tūkst. tolimųjų reisų vairuotojų. Šis skaičius vis auga, nes kasmet apie 30 tūkst. darbuotojų išeina į pensiją. Tuo pačiu metu įsidarbina vos 15-20 tūkst. jaunų žmonių.

Taip pat reikėtų pažymėti, kad 2020 m., Federalinės statistikos tarnybos duomenimis, 72,5 proc. visos Vokietijos krovinių apimties buvo gabenama sunkvežimiais.

Engelhardto nuomone, reikia rasti sprendimą, kaip išspręsti problemą kilusia dėl kvalifikuotų darbuotojų trūkumo, nes priešingu atveju krovinių vežimo sektorius ir visa ekonomika „nuo 2023 m. turės rimtų problemų“.

„Įspėjame Vakarų Europą, kad gresia tiekimo žlugimas“, – perspėja Engelhardtas pokalbyje su „t-online“ portalu.

Trans.INFO nuotr.

Ieškomi vairuotojai iš trečiųjų šalių

Kitas BGL pasiūlytas sprendimas – teisės pakeitimas, palengvinantis Vokietijos vežėjams įdarbinti vairuotojus iš trečiųjų šalių. Vokietijos transporto sektorius jau daugelį metų kritikuoja Rytų Europos įmones – daugiausia iš Lietuvos, kuriose darbuotojų iš ne Europos Sąjungos procentas yra didžiausias (net 80 proc.). Tuo tarpu ji pati tikisi tokios galimybės, kai kyla problemų ieškant personalo.

„M ums reikia lygybės“, – sako eurotransport.de cituojamas Horstas Kottmeyeris, BGL stebėtojų tarybos pirmininkas ir laivybos kompanijos vadovas.

„Jei tai įmanoma tik Lietuvos įmonėms, tai yra konkurencijos iškraipymas, kurio nereikėtų nuvertinti“, – priduria jis.

Pasak Kirsteno Lühmanno, SPD (valdančiajai koalicijai priklausančios Vokietijos socialdemokratų partijos) eismo eksperto, ne veltui Vokietija turi aiškius reikalavimus taikomus vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui. 

„Nemanau, kad būtų gerai, jei įdarbintumėme Ukrainoje apmokytus vairuotojus ir leistume jiems čia (Vokietijoje – red.) važinėti“, – pabrėžė Lühmannas. 

Eksperto teigimu, geriausias sprendimas – rasti ir apmokyti naujus vilkikų vairuotojus vietoje, Vokietijoje.

Paantraštės