Konsoliduotos pajamos pasiekė 816,2 mln. eurų, EBIT – 58 mln. eurų, o grynasis pelnas išaugo iki 43,6 mln. eurų. Vis dėlto pagrindinis pelno augimo variklis buvo ne logistika, o draudimo veikla.
Logistikos segmentas sugeneravo 655 mln. eurų pajamų – 3,3 proc. mažiau nei metais anksčiau. EBIT šiame segmente siekė 20,4 mln. eurų. Bendrovė tai sieja su silpnesne ekonomine aplinka, mažesne pramonės gamyba ir autoparko mažinimu Lenkijos dukterinėje įmonėje „LINK“.
Tai atsispindi ir operaciniuose rodikliuose. Vidutinis sunkvežimių skaičius sumažėjo nuo 2 861 iki 2 709, t. y. apie 5,3 proc. Tuo pačiu darbuotojų skaičius praktiškai nepakito ir siekė apie 6 tūkst.
Draudimas tapo pagrindiniu pelno šaltiniu
Didžiausią lūžį matome pelno struktūroje. Draudimo segmento EBIT pasiekė 37,6 mln. eurų, kai logistika sugeneravo tik 20,4 mln. eurų. Kitaip tariant, šiandien „Waberer’s“ daugiau uždirba iš draudimo nei iš krovinių vežimo.
Tam reikšmingos įtakos turėjo ir pilnas „Magyar Posta Biztosító“ konsolidavimas. Tai ne atsitiktinis rezultatas, o kryptinga strategija.
Grynojo pelno šuolis atrodo įspūdingas, tačiau dalį jo sudaro vienkartiniai veiksniai. Nerealizuotas valiutų kursų efektas pridėjo 9,2 mln. eurų. Be jo pelnas būtų siekęs apie 34,4 mln. eurų – vis dar stiprus rezultatas, bet augimas būtų apie 35,6 proc., o ne dar didesnis, kaip rodo nominalūs skaičiai.
Mmažiau sunkvežimių, daugiau diversifikacijos
„Waberer’s“ tolsta nuo klasikinio vežėjo modelio. Bendrovė stiprina multimodalinius sprendimus, sandėliavimo logistiką, specializuotus FTL segmentus ir aukštesnės pridėtinės vertės paslaugas. Taip pat vykdoma struktūrinė transformacija į holdinginį modelį, atskiriant skirtingas veiklos kryptis.
Generalinis direktorius Zsoltas Barna tai įvardija tiesiai: dabartinėje rinkoje išgyvena tie, kurie diversifikuoja veiklą, o ne remiasi vien transportu.
2025 metais grupė žengė kelis svarbius strateginius žingsnius:
- pasirašė bendradarbiavimo memorandumą su „GYSEV“ ir „GYSEV CARGO“,
- įžengė į keleivių vežimo rinką įsigydama „Pannon-Busz-Rent“,
- stiprina automobilių logistiką.
Vienas konkretus pavyzdys – transportavimo projektai iš „BMW“ gamyklos Debrecene, kurie ateityje gali generuoti daugiau nei 10 mln. eurų pajamų per metus.
Užsienio darbo jėga – būtinybė, ne pasirinkimas
Ataskaita taip pat aiškiai parodo, kad darbo jėgos klausimas išlieka struktūrine problema. „Waberer’s“ pripažįsta, kad Vengrijos rinka negali užtikrinti pakankamo vairuotojų skaičiaus, todėl jau seniai remiasi darbuotojais iš Rumunijos, Serbijos, Ukrainos, o pastaraisiais metais – ir iš Azijos.
Ši priklausomybė plečiasi ir už tarptautinių pervežimų ribų – ji jau matoma sandėliavimo ir distribucijos veikloje. Išimtis išlieka keleivių transportas, kur kvalifikacijos ir vietos žinių reikalavimai gerokai aukštesni.
