Žinote naujieną? Papasakokite mums apie tai!

Žiedinės ekonomikos principais grįsta gamyba jau pradinėje fazėje kuria produkciją, tinkamą perdirbimui bei daugkartiniam žaliavų panaudojimui, o tai savo ruožtu atveria naujas galimybes transporto ir logistikos įmonėms, linkusioms pritraukti klientų iš naujų segmentų – ypač tokių, kuriems rūpi tvarumas. Beatliekinė žiedinė ekonomika, prognozuojama, iki 2030 metų pasieks 3.66 trilijonų eurų vertę, o logistika iškils kaip raktas į sėkmę naujai besivystančiuose verslo modeliuose. Kaip logistikos industrija galėtų sėkmingai adaptuotis žiedinėje ekonomikoje?

Žiedinėje ekonomikoje logistikos tiekėjai ir jų tiekimų grandinių partneriai turėtų vystyti stipresnius dalijimosi informacija pajėgumus ir diegti naujas transportavimo paslaugas, suderinančias infrastruktūrą ir žiedinės ekonomikos poreikius. Žiedinėje ekonomikoje resrursai nuolat cirkuliuoja keliose skirtingose tiekimo grandinėse, niekada netapdami atliekomis. Didžiausias logistikos iššūkis žiedinės ekonomikos sąlygomis yra mažas resursų srauto nuspėjamumas, žema finansinė resursų vertė ir plačiu mastu skirtinga prekių kokybė.

Tarptautinės logistikos ir transporto paslaugų įmonių grupės AsstrA-Associated Trafic AG vykdomasis verslo vystymo vadovas Viačeslav Tureiko teigia, kad žiedinės ekonomikos verslo procesuose logistikos paslaugų kaina yra svarbiausias faktorius, kai kalbame apie konkurencingos kainos nustatymą. Būtent dėl to gamybos kompanijos, dirbančios su žemos vertės resursais, skiria ypatingą dėmesį transportavimo kainai ir paprastai vysto savo nuosavas logistines schemas.

„Vadinamosios „trečiosios šalies logistikos“ (ang. 3PL) tiekėjai nėra ypač linkę gabenti žemos vertės perdirbtas žaliavas. Pabrėžtina, kad egzistuoja didesnio pelno ribos, kai kalbame apie brangesnių krovinių gabenimą. 3PL tiekėjai galėtų generuoti pakankamą pelną, gabendami pigius krovinius dideliais kiekiais ir iš tokių gamintojų, kurie visą savo logistiką, pavyzdžiui, išskaido dalinės rangos (ang. outsourcing) principu. Turite susitelkti ties kiekių konsolidacija ir vystyti efektyvias logistikos grandines konkrečioje prekybos linijoje“ – teigia p. Tureiko.

Siekia paslaugų, bet ne nuosavybės

Naujos žiedinės ekonomikos logistikos galimybės taip pat iškils, kadangi ir kompanijos, ir vartotojai siekia paslaugų, bet ne nuosavybės. Finansiškai efektyvi ir tvari tiekimo grandinės vadyba, tikėtina, taps kertine sėkmingų kompaniju savybe žiedinės ekonomikos sąlygomis. Visiškai skaitmenizuotos tiekimo grandinės, apimančios viską – nuo koncepcijos ir gamybos iki pačios logistikos – įveiks daugelį ateities sunkumų šioje srityje. Tiksli stebėsena, sekimo galimybės ir moderniausi logistikos sprendimai yra būtini.

UPS neseniai atliktos apklausos duomenimis, 56 proc. respondentų teigia, kad grąža grynaisiais pinigais padėtų užtikrinti vartojimo prekių, jų komponentų bei kitų susijusių medžiagų surenkamumą ir antrinį suvartojimą, praėjus pirmojo suvartojimo periodui. 47 proc. apklaustųjų analogistikos reikšmės faktoriumi įvardijo patogumą grąžinti produktą „plytos-ir-skiedinio“ principu, o 42 proc. respondentų pabrėžė galimybę grąžinti produktą iš anksto apmokėto pristatymo pagrindu.

Ryškiausi pavyzdžiai – elektronikos industrijoje

Tos pat apklausos duomenimis, dauguma logistikos operatorių nemato įtikinančių verslo pavyzdžių žiedinėje ekonomikoje. Kaip bebūtų, žiedinės ekonomikos principai skinasi kelią į kasdienes prekių pristatymo industrijos praktikas.

Puikus „žaliosios logistikos“ pavyzdys yra krovinių gabenimas ratu – pasikrovus abiejomis kryptimis – taip pat vadinamas atgalimu, kurį AsstrA ypač vertino pastaraisiais metais, vystydama naujas gabenimo kryptis ir planuodama ateities plėtrą. AsstrA Tyrimų ir plėtros padalinio vadovas Vitaly Verbilovič taip pat priduria, kad 2018 metai AsstrA daugiausiai gabenimų ratu atliko šiais maršrutais: Baltarusija–Vokietija–Baltarusija, Prancūzija–Rusija–Prancūzija, Ukraina–Čekija–Ukraina, Lenkija–Rusija–Lenkija, Rusija–Rumunija–Rusija bei Rusija–Lenkija–Rusija.

„2018 metų eigoje dauguma mūsų gabenimų ratu apėmė statybinių medžiagų, chemikalų, medienos ir popieriaus bei maisto pramonės produkcijos transportavimą“ – reziumuoja p. Verbilovič. Be to, jis prognozuoja augsiant aukštųjų technologijų produkcijos ir greito vartojimo prekių atgalimo paklausą.

Kalbant apie perdirbtų medžiagų transportavimą, ryškiausi verslo pavyzdžiai žiedinės ekonomikos tiekimo grandinėse apima krovinius, sudarytus iš prieš tai naudotų baigtinių produktų – dažniau nei žaliavų. Darbas su perdirbtomis medžiagomis reikalauja judrumo iš tų sandėliavimo ir transporto paslaugų tiekėjų, kurie remiasi augančiu informacinių technologijų paslaugų spektru. Logistika žiedinėje ekonomikoje apima moderniąsias technologijas, per daviklius kaupiančias duomenis per viso transportavimo ciklo metu ir dalinasi jais su partneriais ir tiekėjais realiu laiku.

Be to, svarbiausias žiedinės ekonomikos modelio pritaikymas numatomas technologijų sektoriuje, antrinį elektronikos panaudojimį lengvai integruojant grąžinimo (ang. take-back) modelius. Logistikos sprendimai, tokie kaip išankstinio apmokėjimo gabenimo žymos, išmanusis pakavimas bei grąžinimo schemos turėtų patenkinti rinkos reikalavimus.

2018 metų pradžioje GreenBiz Growth atliktos studijos apie žiedinę ekonomiką atradimai rodo, kad 47 proc. vadovų, atsakančių už tvarumą, ypatingai pabrėžia žiedinės ekonomikos svarbą jų verslams. 50 proc. jų teigė darantys „kažką“ susijusio su žiedine ekonomika. Ir 97 proc. verslo vadovų teigė, kad logistika yra svarbi sėkmingam perėjimui į žiedinės ekonomikos modelį.

Žiedininės ekonomikos pavyzdžiai

Vienas ryškiausių žiedinės ekonomikos veiksme pavyzdžių yra Nespresso – globali kompanija, įgyvendinusi grąžinimo programą, kurios dėka vartotojai gali palikti savo panaudotas kavos kapsules iš anksto apmokėtuose maišuose bet kurioje UPS surinkimo vietoje. Aliuminio kapsulės atskiriamos nuo kavos prieš išlydant jas tolimesnei produkcijos gamybai. Panaudoti kavos tirščiai – kaip aukštos kokybės trąšos – parduodami landšafto kūrėjams, sodų bendrijoms, savivaldybėms bei namų ūkiams.

Carlsberg Group yra inicijavusi partnerystę su danų kompanija ecoXpac, Danijos Inovacijų fondu bei Danijos Technikos universitetu, kad bendromis jėgomis būtų sukurtas visiškai suyrantis alaus butelis iš medienos pluošto. Galutinis tikslas yra visiškai eliminuoti atliekas, sukuriant tvarų produktą ir vystant tokiu būdu žiedinę ekonomiką.

Be to, Danijos bulvių apdorojimo kooperatyvas KMV ėmėsi transformuoti likutines bulvių skaidulas į vertingą baltymų kupiną papildą maisto pramonei. Yra įmanoma iš bulvių išskirti bei apdoroti krakmolą ir skaidulas, tokiu būdu maksimalizuojant kiekvienos bulvės efektyviąją išeigą pačių bulvių augintojų ekonominei naudai. Maisto pramonė naudoja skaidulas kaip vertingą maistinį papildą.

Kitas pavyzdys yra suomių trąšų gamintoja Ecolan, dukterinė Honkajoki Oy kompanija. Ji gamina Agra organines trąšas, panaudojant mėsą ir kaulų čiulpus. Žalios žaliavos yra apdorojamos ir paverčiamos milteliais, kurie yra maišomi su kitais ingredientais, tokiu būdu gaunant trąšas.

komentarai

comments0 komentarų
thumbnail
Tam, kad nustatyti pranešimus apie komentarus, pereikite prie savo paskyros