TransInfo

Dirbtinis intelektas, dokumentų skaitmeninimas ir blockchain. Į ką įmonės investuos 2024 metais?

Beveik aštuoni iš dešimties transporto ir logistikos sektoriaus atstovų naudoja telematiką transporto priemonei ir susijusiems parametrams stebėti. 7 iš 10 - transporto biržą, o daugiau kaip 40 proc. - TMS. Šiais metais, nepaisant prognozių apie nedidelį ekonomikos atsigavimą, bus toliau investuojama į naujas technologijas - tikina Europos rinkoje veikiančios bendrovės.

Vidutinis skaitymo laikas 9 minutės

Remiantis programinės įrangos paslaugas teikiančios “Inelo” įmonės duomenimis, šiuolaikinius skaitmeninius sprendimus šiuo metu naudoja 8 iš 10 transporto sektoriaus atstovų. Populiariausia yra GPS – telematikos priemonė, kuria, be kita ko, nustatoma sunkvežimių buvimo vieta. Toliau seka transporto biržos, TMS, debesijos operacijos ir skaitmeniniai dokumentai. 

Be pirmiau minėtų priemonių, krovinių vežimo sektorius ieško ir naujų. To pavyzdys – didėjantis susidomėjimas dirbtiniu intelektu ir „ChatGPT“.

„ChatGPT“ privalumas yra tas, kad jie per API gali integruotis su kita šiuo metu transporto sektoriuje naudojama programine įranga. Pirmiausia su TMS sistemomis, kurios yra organizacijos darbo pagrindas. Be to, yra galimybė integruoti su WMS, sms varteliais, SENT ar apskaitos programine įranga“, – rašoma Lenkijos kelių transporto instituto PITD parengtoje ataskaitoje „Ar „ChatGPT“ pakeis transportą“.

Ataskaita rodo, kad transporto sektoriaus įmonės tiria, kaip efektyviai naudoti pokalbių robotus nustatant ETA, prognozuojant paklausą ir kt. 

„Kiekviena ekspedijavimo įmonė turi Excel failus, nuosavus PDF su užsakymais, naudoja įvairius žemėlapius, skaičiuotuvus, TMS ar apskaitos programas. Taip sukuriama IT aplinka, kurioje vyksta sąveika tarp vidaus naudotojų (operacijų, apskaitos, pardavimų, vadovybės) ir išorės naudotojų (klientų, subrangovų, tiekėjų), paprastai aprašyta nuosavybės teise priklausančiomis procedūromis. Priklausomai nuo poreikių ir kūrybiškumo, „Chat GPT“ palaikys šiuos procesus ir sąveikas, o laikui bėgant galbūt juos pakeis, perimdama (automatizuodama) tiek taikomosios programos funkcijas, tiek naudotojų atliekamas operacijas“, – ataskaitoje pripažįsta Krzysztofas Dwornikas, „InstaFreight GmbH“ generalinis direktorius Lenkijoje.

Tačiau kaip atrodys investicijų į šias vis dar brangias priemones mastas ateinančiais metais? Apie tai paklausėme ekspeditorių ir logistikos operatorių atstovų. 

„Fleethand“ atkreipia dėmesį į optimizavimo įrankių paklausą

„Fleethand“ nuotr.

Šie metai gali būti labai svarbūs optimalaus elektroninio CMR sprendimo atsiradimui, kuris pareikalaus stipriai atsižvelgti į duomenų apsaugos klausimus, nurodo transporto priemonių stebėjimo ir valdymo sistemų teikėja „Fleethand“. 

„Taigi bus labai aktualus tokių kertinių technologijų, kaip blockchain ir dirbtinio intelekto sistemingas diegimas transporto sektoriuje“, – pasakė Tomas Sergadejevas, „Fleethand“ generalinis direktorius. 

Jis primena, kad transporto sektorius turi pasirengti naujam kelių mokesčiui, grindžiamam išmetamo CO2 kiekiu, kuris jau įvestas Vokietijoje ir ateityje bus taikomas kitose Europos šalyse. 

„Kadangi tvarumas yra vienas esminių transporto įmonių fokusų, transporto sektoriuje bus labai aktualus tokių technologijų diegimas, kurios padėtų maksimaliai optimizuoti maršrutus, pagreitintų autonominių transporto priemonių integravimą bei tvaraus transporto infrastruktūros tobulinimą“, – pasakė T. Sergadejevas.

„Seifert“ nori pasinaudoti regreso laikotarpiu

Bendrovių atstovai pripažįsta, kad 2023 m. verslui nebuvo lengvi ir yra daug požymių, kad ir šiais metais padėtis iš karto nepagerės.

„Dabartinė padėtis yra sudėtinga ir primena 2008-2009 m. pasaulinės finansų krizės padarinius. Kainos smunka. Rodikliai rodo gilėjančią stagnaciją“, – pripažįsta „Seifert Polska“ generalinis direktorius Janas Brachmannas. Todėl bendrovė ruošiasi „sunkiems metams transporto ir krovinių ekspedijavimo srityje“ ir tikisi, kad ekonomika atsigaus tik antrąjį ateinančių metų pusmetį. 

„Seifert Polska“ nuotr.

Įmonė ketina pasinaudoti nuosmukio laikotarpiu ir investuoti į pažangiausias technologijas, visų pirma susijusias su elektromobilumu ir sutartinėmis logistikos operacijomis.

„Investuojame į elektrines transporto priemones. Šiuo metu atliekame pažangius jų galimybių bandymus, taip pat ir Lenkijoje“, – aiškina generalinis direktorius ir priduria, kad artimiausiais

 mėnesiais bendrovės veiklą pirmiausia užtikrins „pagrindinių prekės ženklų“, kuriems „Seifert Polska“ atlieka sudėtingas logistikos operacijas, pervežimų apimtys.

Iššūkių tikrai netrūksta. Direktorius pabrėžia, kad „kainų didėjimas daro neigiamą poveikį užsienio sandorio šalių sprendimams“. 

„Lenkijos rinka neskatina jų investuoti. Nekilnojamasis turtas brangsta. Didėja įdarbinimo išlaidos. Lenkija turėjo būti logistiškai patraukli, tačiau ji prarado konkurencinį pranašumą, todėl manau, kad ši rinka plėtosis, tačiau ne taip sparčiai, kaip prognozuota“, – pripažįsta jis.

Nepaisant to, bendrovės veiklai ir planuojamoms investicijoms, įskaitant su minėtu elektrifikavimu susijusias investicijas, pavojus negresia. 

„Kai kalbama apie logistikos poreikius, įmonės, orientuotos į savo augimą, gamybos įmonės, perduos logistiką išorės paslaugų teikėjams – į mūsų, profesionalių logistikos operatorių, rankas – pranašumą įgis tie, kurie išnaudos sinergijos galimybes“, – tvirtina J. Brachmannas. 

Jo nuomone, šiais metais prasidės ekonomikos atsigavimas, o nuo 2025 m. ir vėliau „rinkos stabilizuosis, o logistikos paklausa didės“.

„Rohlig SUUS Logistics“ – nuo ekologijos iki matomumo 

Bendrovė „Rohlig SUUS Logistics“ taip pat įsitikinusi, kad „investicijos į naujas technologijas yra investicijos į įmonės vystymąsi“, todėl ketina ir toliau investuoti į šią sritį. 

„Rohlig SUUS Logistics“ nuotr.

„Kuriame į duomenis orientuotą organizaciją, kurioje IT skyrius rengia modelius, kad tam tikros įmonės sritys galėtų analizuoti informaciją ir priimti ja pagrįstus sprendimus“, – teigia „Rohlig SUUS Logistics“ vyriausiasis informacijos pareigūnas Adamas Želazko. 

Bendrovė taip pat nori plačiau naudoti technologijas tvarių tiekimo grandinių kūrimui.

„Duomenų analizė, taip pat atliekama pasitelkiant dirbtinį intelektą, padeda tinkamai suplanuoti maršrutą, sumažinti perkraunamų ir pervežamų krovinių skaičių ir parinkti tinkamą transporto rūšį. Tai leidžia mums sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį“, – priduria jis. 

Kita svarbi sritis, į kurią logistikos operatorius nori investuoti, yra priemonių, skirtų tiekimo grandinės matomumui didinti, kūrimas. 

„Neseniai įgyvendinome visišką jūra gabenamų krovinių ekspedijavimo matomumą. Norime, kad mūsų klientai galėtų realiuoju laiku sužinoti savo siuntos buvimo vietą, jos būseną ir kitą svarbią informaciją, pavyzdžiui, temperatūrą, kuri labai svarbi farmacijos ar maisto pramonės įmonėms“, – apibendrina A. Želazko.

„Pall-Ex“ daugiausia dėmesio skiria maršrutų optimizavimui 

Apie investicijas į technologijas pranešė taip pat ir „Pall-Ex Group“ vykdomasis direktorius Barry’s Byersas. Pavyzdžiui, šių metų pradžioje bus įdiegta paslauga, kuri, remdamasi dirbtiniu intelektu, nustatys numatomą atvykimo laiką ir leis ne tik sekti automobilius, bet ir optimizuoti jų maršrutus. 

„Atsižvelgiant į tai, kad dirbtinis intelektas yra esminė metų sąvoka, bus įdomu stebėti, kaip šis (minėtas – red. pastaba) įrankis bus naudojamas visoje transporto pramonėje siekiant pakeisti ir patobulinti TMS sistemas ir operacijas“, – pabrėžė jis.

„Omniva“ pabrėžia e. komercijos įrankių svarbą

„Omniva“ nuotr.

Estijos pašto ir logistikos paslaugų bendrovės „Omniva“ vykdomasis direktorius Kastytis Valantinas taip pat kalba apie būtinybę diegti inovacijas ir investuoti į šiuolaikines technologijas.

„Pasaulinis logistikos sektorius iki šio dešimtmečio pabaigos išaugs dvigubai – nuo 8 trilijonų 2022 m.iki 18 trilijonų eurų 2030-aisiais, rodo tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „Precedent Research“prognozės. Augs ne tik vertė, bet ir kiekis – „PitneyBowes“ duomenimis siuntų pristatymo apimtis artimiausius penkerius metus kasmet didės vidutiniškai po 8,5 proc., o 2027 metais visame pasaulyje bus pervežta net 256 mlrd. siuntų“, – teigia bendrovės atstovas.  

Jis mano, kad dėl tokio spartaus elektroninės prekybos augimo logistikos sektoriui reikės atnaujinti įrangą, didinti bendrą veiklos efektyvumą, pristatymo greitį, gerinti vartotojų patirtį ir mažinti veiklos poveikį aplinkai. 

„Iššūkių pateiks logistikos centrų ir siuntų rūšiavimo terminalo modernizavimas. Robotizavimas ir kitų inovacijų diegimas, efektyvumo paieškos ir kaštų optimizavimas, panašu, dar ne vienerius metus bus prioritetų sąrašo viršuje“, – apibendrino A. Valantinas.

„Cargo-partner“ diegia RPA ir simbolių atpažinimo sistemą

„Cargo-partner“ nuotr.

Ondrejus Cikhartas, „Cargo-partner“ informacijos direktorius, įsitikinęs, kad būtinai reikia skaitmeninti paskutiniąją mylią. Bendrovė nori modernizuoti savo kelių transporto valdymo sistemą ir išplėsti Robotic Process Automation (RPA) naudojimą ekspedijavimo sektoriuje.

„Kai kuriuose savo sandėliuose jau sėkmingai įdiegėme RPA ir nekantraujame toliau naudoti šią technologiją, kad išlaisvintume vertingus žmogiškuosius išteklius ir sutelktume dėmesį į sudėtingesnius ir strateginius mūsų verslo aspektus“, – pabrėžė O. Cikhartas.

Tačiau tai ne viskas. 

„Taip pat investuosime į debesijos diegimą, pradedant „Azure Dropzone“, kad optimizuotume savo infrastruktūrą ir užtikrintume patikimą duomenų valdymą bei saugią ir atsparią skaitmeninę ekosistemą“, – pasakė jis.

Lygiagrečiai „Cargo-partner“ toliau plėtos svarbių verslo procesų, įskaitant susijusius su sąskaitų faktūrų apdorojimu, skaitmeninimą ir automatizavimą. O. Cikhartas atskleidė, kad bendrovė skirs daug dėmesio OCR (optinio simbolių atpažinimo) technologijai, kuri skirta paspartinti sąskaitų faktūrų išrašymo procesą ir sumažinti klaidų skaičių. 

Paantraštės