Transporto skaitmenizavimas yra vienas iš Europos Sąjungos darbotvarkės prioritetų. Skaitmenizavimu siekiama efektyvinti logistikos procesus, mažinti poveikį aplinkai, pereiti nuo popierinių dokumentų prie skaitmeninių duomenų bei automatizuoti kontrolės procesus. Šiuo metu ES vertinamos galimybės kaip ir kokias robotizavimo, automatizavimo ir dirbtinio intelekto technologijas būtų galima pritaikyti padėti kompetentingų transporto priežiūros institucijų pareigūnams atlikti savo funkcijas, pvz. atrinkti patikrai rizikos veiksnius atitinkančias transporto priemones, automatiškai nustatyti galimus pažeidimus ir t.t.
Logistikos ir transporto sektorius stiebiasi į priekį vadinamojoje ketvirtosios pramonės revoliucijos eroje, kur didieji duomenys ir dirbtinis intelektas keičia žaidimo taisykles, racionalizuoja procesus ir didina veiklos efektyvumą. Vieni iš sektoriaus atstovų, kurie šiame kontekste išgyvena kardinalius pokyčius yra muitinės tarpininkai, naršant sudėtingoje tarptautinės prekybos aplinkoje esantys tarsi grandis užtikrinant sklandų prekių judėjimą per tarptautines sienas.
Muitinės tarpininkavimas yra sritis, kurioje specialistai valdo sudėtingas muitinės procedūras, dokumentaciją ir atitiktį reikalavimams. Todėl šie specialistai tampa itin svarbiu tiltu, jungiančiu įmones su muitine ir užtikrinančiu, kad tarptautinės prekybos ratai suktųsi sklandžiai. Dirbtinis intelektas šiems ratams suteikia galimybes suktis dar sklandžiau: jį pasitelkę muitinės tarpininkai dabar gali sutelkti dėmesį į didesnės vertės užduotis, formuodami dinamiškesnę ir naudingesnę darbo aplinką.
„Bunasta“ įmonėje dirbtinis intelektas jau tapo nepakeičiamu pagalbininku. Reguliavimai keičiasi taip greitai, kad reikėtų net kelių specialistų, kurie kasdien skaitytų naujus dokumentus ir jų reikalavimus perduotų kolegoms, o tai truktų valandų valandas, o rezultatas – labai neaiškus. Dirbtinis intelektas, pateikus užklausą, ją apdoroja labai greitai ir paremia reikalingą atsaką teisės aktuose rasta informacija.
Taip pat skaitykite: Ekspeditoriaus vaidmuo dirbtinio intelekto amžiuje
Muitinės tarpininkas be tiesioginių savo pareigų privalo atlikti daug patikrinimo procesų: patikrinti ar siuntėjas, gavėjas, vežėjas ir prekė nėra sankcinių įmonių sąrašuose. Muitinės tarpininko darbo krūvis ir atsakomybės pastaraisiais metais išaugo trigubai, todėl „Bunasta“ džiaugiasi dirbtinio intelekto pagalba, kuri patikrinimus leidžia atlikti per kelias sekundes. Ateityje norime taikyti DI ir informacijos iš užsakymų atpažinimui. Mes jau seniai skaitmenizuojame turimus nufotografuotus, nuskenuotus dokumentus, tačiau suskaitmenizuotus duomenis vėliau kopijuoja ir į deklaracijas kelia deklarantai. Norime, kad tai atliktų DI, atpažinęs, kokia informacija turi būti užpildyta.
DI taip pat galėtų padėti efektyviau bendradarbiauti su muitinės institucijomis automatizuojant tam tikrus procesus. Tiek muitinės tarpininkui, tiek muitinei daug nesklandumų kyla dėl žmogiškojo faktoriaus ir darbuotojų daromų klaidų, todėl dirbtinis intelektas užtikrintų mažesnį klaidų kiekį ir taip pagerintų bendradarbiavimą.
DI integracija gali keisti įmonės paslaugų teikimo būdą apskritai.
Šiuo metu DI užsirekomendavo kaip kokybės gerinimo ir klaidų mažinimo faktorius, todėl klientai tai vertina teigiamai. Juk muitinės ar deklaranto klaida gali kainuoti dideles prastovas, o prastovos tai laiku nepasikrauti kroviniai, neatlikti pervežimai ir negauti pinigai. Manau, kad DI ateityje apskritai perims visą muitinės tarpininko darbą, o muitinės tarpininkai bus tiesiog jo vadovai ir procesų administratoriai.
Žmogaus vaidmuo keičiasi
Šiuolaikinė technologijų plėtra transformuoja verslo strategijas. Pagrindinė tendencija – visiška verslo procesų automatizacija nuo gamybos iki klientų aptarnavimo“, – pastebi žymus verslininkas ir investuotojas Ilja Laursas. „Tai verčia žmones prisiimti kūrybinius ir strateginius vaidmenis, nors tai taip pat sukelia iššūkius ir rizikas, susijusius su gebėjimais, mokymu ir etika. Žmogaus vaidmuo keičiasi į kūrėjo, o sprendimai turi būti orientuoti į efektyvų technologijų panaudojimą ir konkurencijos iššūkius“, – sako verslininkas.
Tiesa, I. Laursas pastebi DI rizikas, tačiau įvardina ir būdus su jomis tvarkytis: „Technologijų plėtra, ypač dirbtinio intelekto naudojimas, didina duomenų saugumo ir privatumo rizikas, nes šie instrumentai gali ne tik gilinti žinias apie žmones, bet ir įgauti gebėjimą suprasti ir daryti įtaką jų veiksmams. Atviras DI kodas decentralizuotose platformose gali būti sprendimas, kuris leidžia kontroliuoti šią riziką ir skatinti skaidrumą bei atvirkštinį įtakojimą.“
Taip pat skaitykite: Praktinis „ChatGPT“ taikymas logistikoje
Dirbtinio intelekto treneris, „WhyAI“ įkūrėjas, naujienlaiškio „GenZ.lt“ autorius ir pirmasis „Human IPO“ Baltijos šalyse Antanas Bernatonis pabrėžia, kad šiuo metu pasaulį stebinančio DI galimybės yra tik pati pradžia, o didžiausią vertę jis kurti pradės ateityje. Pasak eksperto, didžiausios dirbtinio intelekto galimybės yra tame, kad kiekvienas žmogus įgauna šansą atlikti užduotis, kurių prieš tai negalėjo. Su naujais įrankiais, kurie yra labai paprasti naudoti ir gali atlikti įvairiausias funkcijas: nuo tekstų generavimo iki vizualų.
„DI modeliai dar turi trūkumų, nes gali atlikti tam tikras funkcijas, bet žmogus yra būtinas, kad jos būtų išpildytos tobulai. Reikia dėkoti už tai, ką turime, tai išnaudoti, bet ir suprasti, kad mes dar labai ankstyvoje stadijoje.“
Pagrindinė DI įrankių vertė, kaip sako Antanas, slypi darbuotojų efektyvumo optimizavime, taupant laiką ir keldami kokybės standartus: „Priešingai nei ankstesnės technologijų bangos, pavyzdžiui, interneto atsiradimas ar blokų grandinė – DI sukelia realią vertę šią akimirką, o ne fikcinėje ateityje.“
Žvelgiant į ateitį, didelės DI bendrovės, tokios kaip „OpenAI“ ir „DeepMind“, ketina dar toliau skatinti technologijos vystymąsi. „Jie tikisi, kad galiausiai sukurs tai, ką mokslininkai vadina dirbtiniu bendruoju intelektu (AGI). Tai riba, kai DI galės atlikti viską, ką gali žmogaus smegenys.“
„Kad dirbtinis intelektas taptų AGI, jam reikės suprasti fizinį pasaulį plačiąja prasme. Su AGI galime sulaukti itin protingų mašinų, galinčių atlikti užduotis įvairiose srityse: pradedant moksliniais tyrimais ir baigiant kūrybine veikla, pavyzdžiui, menu ir muzika.“
A. Bernatonis mano, kad DI neišvengiamai sukels revoliuciją ir transporto bei logistikos sektoriuje. Pasak jo, technologijų progresas turėtų lemti, jog rasis vis daugiau DI įrankių, kurie bus skirti specializuotoms užduotims atlikti, o kiekviena iš logistikos sričių turi potencialo būti automatizuota. Tiesa, „WhyAI“ įkūrėjas pastebi, kad žmogiškasis faktorius visada išliks, nes jis yra būtina logistikos proceso dalis.
„Vienas iš pagrindinių dirbtinio intelekto privalumų logistikoje yra procesų automatizavimas. Dirbtinio intelekto algoritmai gali automatizuoti rutinines užduotis, todėl logistikos specialistai gali skirti laiko strateginėms užduotims atlikti. Be to, DI padeda optimizuoti sandėlio valdymą, transporto priemonių keliavimo maršrutus“, – pasakoja A. Bernatonis.
Tiesa, jis, kaip ir I. Laursas, įžvelgia ir rizikas. Ne tik duomenų saugumo, bet ir šališkumo bei sistemų sutrikimo galimybių.
„Egzistuoja ir galimos rizikos. Pirmiausia – DI modelių šališkumas. Dirbtinio intelekto darbo kokybę lemia modeliui teikiami duomenys, todėl jei duomenys yra šališki (angl. bias) ar netikslūs, tokia bus ir dirbtinio intelekto sistema. Tai kelia realų pavojų, kad įmonės priims neteisingus sprendimus, kurie gali turėti rimtų socialinių ar ekonominių pasekmių“, – sako A. Bernatonis.
„Per didelė priklausomybė nuo dirbtinio intelekto modelių taip pat kelia riziką, kad, jei dirbtinio intelekto sistema sugestų arba jos veikimas būtų reikšmingai apribotas, verslui gali kilti nemažai iššūkių. Net ir nedidelis technologijos trikdis gali sustabdyti verslo procesus, o tai įmonei gali kainuoti dideles sumas dėl suprastėjusio produktyvumo, pažeistų santykių su partneriais“, – priduria pašnekovas.
