Ataskaitos autoriai pabrėžė, kad globalizacijos lygis didėja, nepaisant daugybės įvykių, kurie įvyko per šį dešimtmetį ir kurie galėjo pakenkti tarptautiniams ryšiams. Tarp jų – COVID-19 pandemija, karai Ukrainoje ir Gazoje, gilėjantis Kinijos ir JAV prekybos konfliktas ar net “Brexit”.
Deglobalizacija tai vis dar tik rizika, o ne dabartinė realybė” – pasakė Niujorko universiteto Sterno ateities vadybos centro vyresnysis mokslo darbuotojas ir DHL globalizacijos iniciatyvos direktorius Steve’as Altmanas.
“Dėl geopolitinės rizikos ir politinių pokyčių prognozuojama, kad pasaulio ekonomika suskils pagal geografines ir geopolitines linijas arba net nuo tarptautinių pereis prie vidaus interesų. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad tarptautiniai srautai didėja ir labai nedaug šalių nutraukia ryšius su tradiciniais partneriais”, – pridūrė S. Altmanas.
Global Connectedness Index vertina tarptautinio susietumo laipsnius prekybos, kapitalo srautų, informacijos ir žmonių srityse. DHL globalizacijos indeksą sudaro apie 9 mln. duomenų, susijusių su keliolika skirtingų šalių ryšių kategorijų.
Po pandemijos sulėtėjimo 2022-aisiais pasaulinės gamybos parduodamos užsienyje dalis vėl pasiekė aukštą lygį. Ir nors 2023-aisiais stebėjome dar vieną šios srities nuosmukį, DHL ekspertai tikisi, kad 2024-aisiais tarptautinė prekyba atsigaus.
Tai, kad globalizacija progresuoja, rodo faktas, jog globalizacijos indeksas padidėjo 143 šalyse, o tik 38 šalyse jis sumažėjo.Nors labiausiai globalizuota šalis yra Azijos valstybė (Singapūras), DHL reitingas aiškiai rodo, kad plačiausius tarptautinius ryšius palaiko Europos šalys. Kiti regionai, kuriuose pasaulinių ryšių tinklas yra tankiausias, yra Šiaurės Amerika ir Artimieji Rytai (kartu su Šiaurės Afrika).
Dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų ryšių susilpnėjimas neprisidėjo prie globalizacijos mažėjimo. Palyginti su 2016 metais, visų rūšių srautai tarp JAV ir Kinijos sumažėjo maždaug ketvirtadaliu. Tai nekeičia fakto, kad šių dviejų galybių tarpusavio ryšių laipsnis vis dar viršija bet kurio kito subjekto tarpusavio ryšių laipsnį.
Globalizacijai sekasi gerai
Kol kas neatrodo, kad prognozės, jog globalizaciją pakeis regionalizacija, pasitvirtintų. Per 2020-2021 m. COVID-19 pandemiją, kai buvo sutrikdytos tiekimo grandinės, daug kalbėta apie būtinybę jas sutrumpinti. Tai, be kita ko, turėjo reikšti pramonės įmonių perkėlimą iš tolimosios Azijos į regionus, esančius arčiau importuojančių įmonių. Tas pats turėjo būti taikoma prekių, žaliavų bei gamybos išteklių tiekėjams. Tik Šiaurės Amerikoje buvo pastebimas regioninių tendencijų stiprėjimas, teigia ataskaitos autoriai. Tai tikriausiai susiję su Amerikos bendrovių gamybos perkėlimu iš Azijos (iš Kinijos ir Kinijos “kiemo”) į Meksiką ir Centrinės Amerikos šalis.
Tačiau verta pažymėti, kad, DHL analitikų nuomone, globalizacijos lygis vis dar yra palyginti žemas. Pagal 0-100 proc. skalę (kur 0 reiškia, kad srautai neperžengia sienų, o 100 – kad nėra jokių kliūčių ar sienų) dabartinė pasaulinių ryšių būklė vertinama 25 proc. Tai nėra daug, nors vis dar yra didžiausias kada nors buvęs lygis.
Stipriausi ir plačiausi pasauliniai ryšiai yra informacijos ir ryšių srautų srityje, kur jie vertinami maždaug 40 proc. Kapitalo srautų srityje – 30 proc., prekybos srityje – 22 proc. Mažiausiai “globalizuoti” yra žmonės – vos 3 proc. jų gyvena už savo šalies ribų.
Europos dominavimas
Naujausiame DHL reitinge labiausiai globalizuota pasaulio šalis, kaip ir praėjusių metų reitinge, yra Singapūras. Po jo seka Nyderlandai (vis dar pirmaujantys 2022-aisiais), Airija, Liuksemburgas, Malta, Šveicarija, Belgija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Jungtinė Karalystė ir Kinija su Honkongo specialiuoju administraciniu regionu.
Dauguma šių šalių į pirmąjį dešimtuką pateko ir ankstesniame reitinge. Didžiausią nuosmukį tarp pirmojo dešimtuko šalių užfiksavo Kinija, kuri 2023 m. buvo 6-oje vietoje, ir Liuksemburgas, kuris iš 2-osios vietos nukrito į 4-ąją.
Verta pažymėti, kad didžiausia Europos ekonomika – Vokietija – nepateko į pirmąjį dešimtuką ir užėmė vos 13 vietą. Iš mūsų regiono į antrąjį dešimtuką pateko Vengrija, Čekija ir Slovėnija, užėmusios atitinkamai 15, 18 ir 19 vietas. Lenkija, nors palyginti su ankstesniu reitingu pakilo trimis vietomis, užėmė tik 40 vietą. Lietuva aplenkė savo vakarų kaimynė ir reitinge pateko į 27 vietą.
