Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) priėmė svarbų sprendimą, kuris paveiks tarptautinius vežėjus. Teismas nusprendė, kad direktyva dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje turėtų būti taikoma ir transporto sektoriui.
ESTT pranešime rašoma, kad sprendimas buvo priimtas byloje dėl transporto įmonės, kuri naudojosi vairuotojų iš Vokietijos ir Vengrijos darbu. Šie vairuotojai tvarkė užsakomuosius gabenimus iš Erpo Nyderlanduose (t.y. įmonės buveinės vietovės), tačiau „didžioji gabenimo dalis vyko už Nyderlandų teritorijos ribų“.
Todėl, pasak Federatie Nederlandse Vakbeweging (FNV – Nyderlandų profesinių sąjungų federacija), „Van den Bosch Transporten“ įmonė vairuotojams, „kaip komandiruotiems darbuotojams“, turėtų taikyti pagrindines kolektyvinėje sutartyje numatytas darbo sąlygas. Tuo tarpu nei minėta įmonė, nei dukterinės įmonės, su kuriomis buvo susiję vairuotojai, to nedarė.
Taigi FNV apskundė įmonę teisme ir galiausiai byla buvo perduota Teisingumo Teismui.
Pastarasis pareiškė, kad „darbuotojų komandiravimo direktyva taikoma tarptautiniam paslaugų teikimui kelių transporto sektoriuje“. Ji taikoma „bet kokioms tarpvalstybinėms paslaugų teikimo paslaugoms, susijusioms su darbuotojų komandiravimu, neatsižvelgiant į ekonomikos sektorių“.
Teismas nurodė, kad nesvarbu, jog direktyvoje transportas nėra aiškiai paminėtas. Direktyva turėtų būti taikoma, „ypač kai kalbama apie prekių gabenimą”. Be to, priminė, kad Direktyva remia tarptautinį, konkurencingą paslaugų teikimą, tuo pačiu užtikrinant būtiną darbuotojų teisių apsaugą.
Vairuotojas kaip komandiruotas darbuotojas
Nagrinėdamas Nyderlandų bendrovės ir vairuotojų iš Vokietijos ir Vengrijos bylą, Teisingumo Teismas taip pat priminė taisykles, pagal kurias vairuotojas gali būti apibūdinamas kaip komandiruotas darbuotojas.
Pabrėžė, kad būtina įrodyti, kad vairuotojo darbas susijęs su kitos valstybės narės teritorija.
ESTT perspėjo, kad vien to, kad sunkvežimio vairuotojas „vienoje valstybėje narėje įsteigtos įmonės buvo perduotas kitoje valstybėje narėje įsteigtai įmonei disponuoti“, ir tada jis pradeda arba baigia darbą toje vietoje, į kurią jis buvo perkeltas, „nepakanka manyti, kad jis buvo komandiruotas į tos kitos valstybės narės teritoriją“. Būtina „remiantis kitais veiksniais“ įrodyti, kad ryšys su teritorija buvo pakankamos, kad būtų galima kalbėti apie komandiravimą.
Kabotažo situacija transporto atveju yra visiškai kitokia. Tokiu atveju „gabenimas atliekamas tik priimančiosios valstybės narės teritorijoje, o tai leidžia manyti, kad vairuotojo darbas atliekant tokias operacijas yra pakankamai susijęs su ta teritorija“. Nesvarbu, kiek laiko užtruko gabenimas. Tačiau reikia atsiminti, kad jei tai buvo mažiau nei mėnuo, nuostatos dėl minimalaus darbo užmokesčio normų gali būti netaikomos.
Nepaisant to, Teisingumo Teismas paragino valstybes nares užtikrinti, kad būtų garantuota darbuotojų gerovė, tarp kitko pasirūpinant tuo, kad jiems būtų taikomos kolektyvinėse sutartyse garantuojamos sąlygos. Žinoma, jei jos laikomos „visuotinai naudojamos“ ir jis būdingos, pvz., konkrečiai profesijai.