Roterdamo uoste perkrauta 5,5 proc. mažiau
Pirmąjį pusmetį Roterdame perkrauta 220,7 mln. tonų krovinių, t. y. 5,5 proc. mažiau nei pernai. Tačiau šis sumažėjimas turėjo įtakos ne visoms prekių grupėms, todėl uostui pavyko užfiksuoti pajamų padidėjimą. Sumažėjimas labiausiai paveikė anglies, konteinerinių ir kitų birių krovinių perkrovimą. Padidėjo žemės ūkio produktų, geležies rūdos ir metalo laužo bei suskystintų gamtinių dujų perkrovimas. Konteinerizuotų krovinių kiekis sudarė 64,4 mln. tonų, t. y. 9,3 proc. mažiau nei pernai.
Uosto vadovybės teigimu, pagrindinėmis sumažėjimo priežastimis buvo nutrauktos krovos operacijos iš ir į Rusiją ir prekių importo iš Azijos, daugiausia iš Kinijos, sumažėjimas. Pirmąjį pusmetį ro-ro krovos apimtys taip pat sumažėjo (3,2 proc. iki 13,3 mln. tonų).
Bendrųjų krovinių perkrovimas sumažėjo iki 3,4 mln. tonų (-11,5 proc). Po dvejų metų didelių frachto tarifų daugelis generalinių krovinių vėl pradėti vežti konteineriais, todėl šios grupės prekių krova sumažėjo.
„Be mažėjančios paklausos, kurią lėmė didelė infliacija ir atsargų kaupimas, šiam segmentui įtakos turėjo ir silpna Jungtinės Karalystės ekonomika”, – teigė uosto direkcija.
Uosto pajamos pirmąjį pusmetį, daugiausia iš uosto rinkliavų ir nuomos, sudarė 416,5 mln. Eur ir buvo 4,3 mln. Eur didesnės nei 2022 m. pirmąjį pusmetį. Veiklos išlaidos taip pat padidėjo – 10,2 mln., iki 134,6 mln. Eur.
Dėl to pelnas prieš mokesčius, palūkanas ir amortizaciją sumažėjo 5,9 mln. Eur (iki 281,9 mln. Eur), o grynasis pelnas – 26,1 mln. Eur (iki 116,5 mln. Eur). 2023 m. pirmąjį pusmetį bendrosios investicijos, įskaitant kapitalo įnašus, sudarė 135,7 mln. Eur.
„Dabartinė geopolitinė padėtis kelia didelį neapibrėžtumą. Kiek šiuo metu galima prognozuoti, 2023 m. Nyderlandų ir Europos ekonomika stagnuos. Todėl tikimasi, kad krovos apimtys šiek tiek sumažės”, – pasakė uosto direkcija.
Antverpeno-Briugės uosto veiklos iššūkiai
Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius Antverpeno-Briugės uoste iš viso perkrauta 139 mln. tonų, t. y. 5,5 proc. mažiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
„Po dvejų sunkių metų pavyko išspręsti konteinerių terminalų veiklos problemas. Antrojo ketvirčio rezultatai pagerėjo (-4,6 proc. TEU), palyginti su pirmojo šių metų ketvirčio rezultatais (-5,8 proc. TEU). Tačiau dėl neaiškios ekonominės padėties, sumažėjusios pramonės gamybos ir menko vartotojų pasitikėjimo pasaulinė konteinerių gabenimo paklausa pirmąjį šių metų ketvirtį sulėtėjo iki 9 proc.”, – teigė uosto spaudos tarnyba.
Sausų birių medžiagų segmentas sumažėjo 12,9 proc. Nepaisant to, kad trąšų ir energijos kainos smarkiai sumažėjo, trąšų kiekis ir toliau mažėjo (-19 proc.). Anglies perkrovimas, kuris dėl energetikos krizės pasiekė aukščiausią lygį 2022 m. ir taip pat augo pirmąjį ketvirtį, po švelnios žiemos ir anglies pertekliaus Europoje taip pat smarkiai mažėja (-32,4 proc.). Smėlio ir žvyro perkrovimas padidėjo 16 proc.
Skystųjų krovinių segmentas sumažėjo 3,2 proc. Skystojo kuro perkrovimas padidėjo 6,2 proc. Tai daugiausia lėmė didelės dyzelino gamybos apimtys (+57 proc.). SGD gamyba išliko nepakitusi (-1,4 proc.), palyginti su didele 2022 m. gamyba. Be to, cheminių medžiagų gamyba sumažėjo 15,4 proc. dėl silpnos pasaulinės paklausos ir mažesnės vietinės bei Europos gamybos. Pastarąją daugiausia lėmė energijos kainos, kurios Europoje vis dar didesnės nei kituose regionuose.
Ro-ro vežimai ir toliau išlieka geri (+0,1 proc.). Per pirmuosius šešis 2023 m. mėnesius išsiųsta 1,8 mln. naujų transporto priemonių, t. y. 15 proc. daugiau nei 2022 m. Transporto įrangos vežimai išaugo 3,6 proc. Vežimai į Airiją išaugo 16,7 proc., o siuntos į Jungtinę Karalystę ir iš jos – sumažėjo 4 proc.
„Kaip ir kituose pasaulio uostuose, ekonominė situacija ir toliau kelia didelių iššūkių, ir tai atsispindi šie skaičiai. Tačiau uostas šiomis neaiškiomis sąlygomis laikosi gana gerai. Tai, kad mūsų rinkos dalis auga, rodo mūsų, kaip integruoto uosto, atsparumą ir stiprybę. Kas bus antrąjį pusmetį, priklauso nuo daugelio neaiškių veiksnių, įskaitant energijos kainas, kurios daro didelę įtaką chemijos sektoriui. Džiugina bent tai, kad dėl COVID-19 sustabdyta reguliarioji laivyba dabar atsinaujina, o laivybos bendrovės renkasi mūsų uostą kaip pirmąjį įplaukimo uostą”, – pasakė uosto generalinis direktorius Žakas Vandermeirenas.
Lėtėjimas Klaipėdos uoste
Pirmą šių metų pusmetį Klaipėdos uoste krauta 16,3 milijono tonų krovinių. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šiemet fiksuojama 10 proc. mažesnė krova, kurią daugiausia lemia sankcijų veikiamas trąšų segmentas.
„Sankcijų veikiamos tam tikros krovinių grupės, karas, besitraukiantis vartojimas ir kiti neapibrėžtumą didinantys veiksniai atsiliepia ir uostų krovos rezultatams. Tiek Klaipėdos, tiek aplinkiniai Baltijos šalių uostai yra paveikti. Esamoje situacijoje, lyginantis su Estijos ir Latvijos uostais, fiksuojame mažiausius praradimus ir išlaikome iki šiol buvusias pozicijas“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Daugiausia pirmą šių metų pusmetį, lyginant jį su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo žemės ūkio produktų, grūdų krova. Jų krauta 0,7 mln. tonų arba 53 proc. daugiau nei pirmą praėjusių metų pusmetį. Suskystintųjų gamtinių dujų krova buvo didesnė 0,3 mln. tonų – šio segmento krovinių krauta 32 procentais daugiau. Taip pat daugiau krauta statybinių medžiagų, medienos, šaldytų krovinių. 27 proc. augo keleivių skaičius keltuose ir kruiziniuose laivuose – jų per pirmą pusmetį plaukė 146 tūkst.
Neskaitant trąšų, daugiausiai krito geležies ir plieno gaminių, metalo konstrukcijų krova (–99 tūkst. tonų arba –46 proc.), naftos produktų krova (–174 tūkst. tonų arba –8 proc.) ir keltais gabenamų transporto priemonių (–443 tūkst. tonų arba –15 proc.).
2023 m. sausį–birželį konteinerių krauta 20 proc. TEU daugiau, tačiau stebima tendencija, kad laivais gabenamų tuščių konteinerių skaičius auga, o pilnų mažėja.
Konteinerių krova rytinės Baltijos uostuose. 2023 I pusmetis (sausis–birželis), TEU
Talino ir Rygos uostų krovinių praradimai
Talino uosto krovos rezultatai ir toliau neigiami. Pirmą pusmetį krova sumažėjo 2,9 mln. tonų arba 31 proc., daugiausiai įtakos turėjo skystų krovinių praradimai (–70 proc. arba –1,2 mln. tonų) ir birių krovinių krova (–29 proc. arba –0,2 mln. tonų). Konteinerių krova mažėjo 15 proc. (15 tūkst. TEU mažiau).
Rygos uoste, kurio bendrą krovos rezultatą 2022 m. išgelbėjo papildomi 4 mln. tonų anglių krovinio, pirmąjį šių metų pusmetį augimo kreivė persivertė į priešingą pusę. Rygoje fiksuotas beveik 1,7 mln. tonų arba 15 proc. krovos sumažėjimas, kurį lėmė anglies, medienos, naftos produktų, metalo rūdų krovinio praradimai.
Krova rytinės Baltijos uostuose. 2023 I pusmetis (sausis–birželis), tūkst. tonų
Rusijos uostai
Nepaisant sankcijų, trys didžiausi Baltijos jūros rytinės pakrantės uostai – Ust Luga, Primorskas ir Sankt Peterburgas – kartu sudėjus krovą augino 10 mln. tonų, lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu.
Ust Lugos uostas krovą didino 5,9 mln. tonų arba 9 proc. Augimą lėmė didesnė anglių krova (+7,9 mln. tonų) ir trąšų krovos augimas (+1,4 mln. tonų). Taip pat ženkliai augo Primorsko uosto krova (+3,7 mln. tonų arba 12 proc.), kuris specializuojasi žalios naftos ir naftos produktų krovoje. Sankt Peterburgo uoste krova augo 4 proc. arba 951 tūkst. tonų. Šiame uoste didžiausius krovos tempus turėjo trąšų segmentas, jų krauta net 158 proc. arba 3,5 mln. tonų daugiau.
Mažesniuose Rusijos Vysocko ir Kaliningrado uostuose krova mažėjo dėl anglies ir naftos produktų krovos.