„Po gruodžio 30 d. įvykusio incidento (Husių sukilėliai apšaudė laivą – red.), į kurį pateko mūsų laivas „Maersk Hangzhou”, nusprendėme sustabdyti visus per Raudonąją jūrą ir Adeno įlanką vykdomus reisus”, – paskelbė Danijos laivų savininkė. Sprendimas priimtas siekiant apsaugoti jūrininkus ir krovinius. Pagrįstais atvejais laivai bus siunčiami aplink Afriką – aplink Gerosios vilties kyšulį.
Gruodį „Maersk” laikinai sustabdė reisus Raudonąja jūra ir Sueco kanalu, kai netoli Jemeno pakrantės padažnėjo Jemeno husių sukilėlių išpuoliai prieš krovininius laivus, plaukiančius į Sueco kanalą. Ten yra Bab al Mandebo sąsiauris, kuris yra vartais į Raudonąją jūrą. Iš pradžių Husių judėjimas įspėjo, kad atakuos Izraelio laivus, o vėliau – ir tuos, kurie plaukia į Izraelį palaikyti „Hamas” ir protestuoti prieš Izraelio vykdomą Gazos ruožo bombardavimą.
Per Sueco kanalą keliauja apie 12 proc. pasaulinės prekybos vertės (įskaitant didžiąją dalį naftos iš Arabijos pusiasalio ir Persijos įlankos regiono į Europą) ir apie 30 proc. pasaulio konteinerių kiekio. Didžioji dauguma iš Azijos į Europą importuojamų prekių patenka per Sueco kanalą.
Dėl Egipto jūrų kelio svarbos ir tiekimo grandinių sutrikdymo grėsmės JAV paskelbė apie tarptautinės koalicijos sudarymą, kad ji galėtų užtikrinti laivybos saugumą vandenyse aplink Jemeną ir Raudonojoje jūroje. Reaguodama į JAV karinių jūrų pajėgų laivų dislokavimą, „Maersk” paskelbė grįžtanti į Raudonąją jūrą. Po Naujųjų metų incidento ji neribotam laikui sustabdė savo veiklą regiono vandenyse.
Padėtis Jemene toliau aštrėja. Jemeno laivus, užpuolusius „Maersk Hangzhou”, susprogdino JAV sraigtasparniai. Įtampa regione didėja po to, kai Iranas paskelbė, kad į šiuos vandenis nusiųs savo karo laivą.
Kiti laivų savininkai – MSC ir „Hapag-Lloyd” – taip pat nusprendė vengti Egipto maršruto. Kaip Trans.INFO redakciją informavo Nilsas Hauptas, „Hapag Lloyd” korporatyvinės komunikacijos departamento vyresnysis direktorius, bendrovė iki sausio 9 d. sustabdė visus reisus per Sueco kanalą. Po šios datos Vokietijos bendrovė įvertins situaciją ir priims sprendimą dėl tolesnių veiksmų.
Didžiosios Britanijos tarptautinių vežėjų asociacijos BIFA duomenimis, dėl krizės Raudonojoje jūroje gali padidėti konteinerių įkainiai ir atsirasti papildomų mokesčių, taip pat padidėti draudimo įkainiai, vėluoti pristatymai, pailgėti plaukimo laikas, didėti “tušti” reisai ir išmetamo CO2 kiekis (dėl alternatyvių, ilgesnių maršrutų pasirinkimo).
Krizė Raudonojoje jūroje
Pastarosiomis savaitėmis husių sukilėliai surengė daugybę dronų ir raketų atakų, nukreiptų prieš komercinius laivus, plaukiančius per Raudonąją jūrą ir Bab el Mandebo sąsiaurį, jungiantį Raudonąją jūrą su Adeno įlanka.
Jie teigia, kad savo išpuoliais solidarizuojasi su palestiniečiais Gazos Ruože, kur Izraelis kovoja su islamistų grupuotės „Hamas“ kovotojais. Jemeno sostinę Saną ir didžiąją dalį šalies Raudonosios jūros pakrantės kontroliuojantys husiai yra perspėję, kad taikysis į Raudonojoje jūroje plaukiojančius laivus, susijusius su Izraeliu.
Teritorijoje patruliuojantys JAV, Prancūzijos ir JK karo laivai yra numušę kelias raketas ir dronus. Pentagono duomenimis, husiai yra surengę dešimtis dronų ir raketų atakų, kurių taikiniais tapo keliolika prekybinių laivų.
Išpuoliai kelia pavojų šiam tranzito maršrutui, kuriam tenka iki 12 proc. pasaulinės prekybos, todėl praėjusį mėnesį JAV įsteigė tarptautinę karinio jūrų laivyno operatyvinę grupę Raudonosios jūros laivybai apsaugoti.
Sekmadienį JAV kariuomenė pranešė nuskandinusi tris husių laivus po išpuolių prieš Danijos „Maersk“ linijos krovininį laivą.
Bus brangiau….
Kai kurios iš minėtų pasekmių jau matomos. Nuo gruodžio pradžios konteinerių tarifai labai išaugo. Dar gruodžio 1 d. „Freightos Baltic Index” rodiklis siekė 1179 JAV dol. už 40 pėdų konteinerį, o gruodžio 22 d. – pačiame išpuolių įkarštyje ir iškart po to, kai JAV paskelbė apie koaliciją – jis siekė jau 1346 JAV dol. Metų pabaigoje indeksas siekė 1341 JAV dol.
Dar labiau indeksas padidėjo trasose nuo Kinijos iki Šiaurės Europos. Gruodžio pradžioje rodikliai siekė 1243 JAV dol., o prieš pat Kalėdas jis šoktelėjo iki 1621 JAV dol. Metų pabaigoje jis siekė 1590 JAV dol. Tačiau dėl „Maersk Hangzhou” incidento ir Danijos laivų savininko sprendimo sustabdyti reisus šio indekso vertė tikriausiai padidės.
Antradienį CMA CGM paskelbė padidinusi krovinių, gabenamų iš Azijos į Viduržemio jūros uostus, tarifus (su papildomais antkainiais). Pavyzdžiui, jei dar gruodžio pradžioje 20 pėdų konteineris į Adrijos uostus kainavo 2,05 tūkst. dolerių, tai dabar kaina siekia 3,55 tūkst. dolerių. Panašiai padidėjo tarifai į vakarinės Viduržemio jūros dalies uostus (nuo 2 tūkst. iki 3,5 tūkst. JAV dolerių) ir rytinės dalies uostus (nuo 2,1 tūkst. iki 3,5 tūkst JAV dolerių).
… ir ilgiau
Maršrutas aplink Afriką, o ne per Sueco kanalą, yra maždaug 7-10 dienų ilgesnis. Todėl šių metų sausį ir vasarį galime tikėtis, kad prekių pristatymas gerokai vėluos. Europos uostai jau ruošiasi vėlavimams.
„Alchesiraso uosto terminalai veikia pagal planą, nors pirmąją sausio savaitę tikimasi sulaukti mažiau laivų, nes jų savininkai nusprendė plaukti aplink Afriką”, – Trans.INFO redakcijai sakė Andalūzijos uosto atstovai. Operatoriaus atstovai pridūrė, kad uostas jau pakoregavo švartavimosi grafiką, siekdamas optimizuoti terminalo teritoriją ir jo išteklius.
Laivai į Europos uostus atplauks 1-2 savaitėmis vėliau. Todėl konteineriai, kurie jau turėtų grįžti į Aziją, vis dar bus Europoje. Tiesa, laivų savininkai vis dar turi pajėgumų dėl naujų konteinervežių pasiūlos pertekliaus, tačiau bendra prekių paklausa šiuo metu nėra didelė. Todėl niekas nesiųs neužpildytų laivų į tokius ilgus reisus.
Vis dėlto mažai tikėtina, kad pandemijos krizė pasikartos. N. Hauptas iš „Hapag Lloyd” mano, kad dabartinė krizė nebus tokia dramatiška kaip 2020-2021 m.
“Pandemija buvo pasauliniu reiškiniu ir tiekimo grandinės sutriko visur. Šį kartą ji nebus tokia drastiška”, – pasakė „Hapag Lloyd” atstovas.
Krovinių siuntėjų dilema
“Šiuo metu importuotojai ir siuntėjai susiduria su dilema. Viena vertus, jie gali rinktis laivų savininkus, kurie plaukioja aplink Afriką. Tuomet jie neabejotinai mokės daugiau, o jų prekės paskirties vietą pasieks 8-9 dienomis vėliau. Tačiau yra rizika, kad Sueco kanalas bus atblokuotas ir tada kroviniai galės atvykti greičiau, – aiškina „SeaIntelligence Consulting” laivybos ekspertas Larsas Jensenas.
Antroji galimybė – pasitelkti tuos laivų savininkus, kurie vis dar plaukioja Sueco kanalu, daugiausia mažesnes laivybos bendroves.
Taip pat svarbu nepamiršti, kad konteinerių tarifų padidėjimas galiausiai reiškia galutinių produktų kainos padidėjimą. Nepaisant plačiai paplitusios nuomonės, kad karas Ukrainoje ir naftos kainų kilimas buvo pagrindinė didėjančios infliacijos Europoje priežastis, reikėtų nepamiršti, kad vartojimo produktų kainos kilo dar prieš karą. Šio augimo priežastis buvo būtent drastiškas konteinerių tarifų šuolis (keliais šimtais procentų 2020-2021 m.) dėl pandeminės tiekimo grandinės perkrovos ir dėl Sueco kanale užstrigusio „Ever Given” laivo.
