Sunki ekonominė situacija Rytų Europos regione veikia tiek verslininkus, tiek eilinius gyventojus. Kaip tokioje situacijoje vystysis krovinių pervežimo rinka? Ar prieis iki atviro priešiškumo tarp ES ir Eurazijos ekonominės sąjungos vežėjų?
Transporto krizė Rytuose
2015-2016 metai buvo labai sunkūs Rusijai. Vien per 2016 metų I pusmetį į Federaciją transportuota 6 procentais mažiau krovinių, nei 2015 metais. Pablogėjo bendradarbiavimas su kaimynais: šiuo laikotarpiu importas iš Lenkijos į Rusiją krito virš 13 procentų, iš Lietuvos – 23 procentais, iš Suomijos – taip pat 13 procentų. Rusija susidūrė su visą šalį apimančios krizės grėsme, juolab kai krovinių judėjimo lygio kritimas buvo užfiksuotas ir Kaliningrado srityje – vidutiniškai apie 19 procentų per ketvirtį. Vyriausybė Maskvoje tikėjosi didelio krovinių ir užsakymų, teikiamų nacionalinėms pervežimo įmonėms, antplūdžio iš šios teritorijos, tačiau Gdansko ir Klaipėdos jūrų uostai veiksmingai šį planą užblokavo. Į šį regioną siunčiamų prekių pristatymą perėmė Lietuvos ir Lenkijos vežėjai automobilių keliais.
Embargas, kurį Rusija taikė produktams iš Turkijos, Ukrainos ir Baltarusijos, tik pablogino padėtį. Federacija jau užblokavo beveik visas kryptis, kuriomis galėjo importuoti prekes iš Vakarų. Vienintelis dalykas, kurį galėjo padaryti Putino vyriausybė – skubiai ieškoti naujų prekybos partnerių. Vyriausybė rado juos Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir Kinijoje. Ir nors prekyba su naujomis šalimis nuo bendradarbiavimo pradžios buvo labai intensyvi, tai nevisiškai padengė Rusijos patirtus nuostolius.
Šalyje prasidėjo produktų stygius, o vietiniai krovinių savininkai (gamintojai, prekybininkai, eksportuotojai) prarado pardavimų rinkas. Visuotinio vartojimo prekių kainos išaugo keliolika procentų. Vienu iš daugelio gelbėjimosi ratų valstybės biudžetui turėjo būti kelių mokesčių, Platono sistemos išraiška, įdiegimas, tačiau tai sukėlė vežėjų protestus visoje šalyje ir pablogino ir taip prastą rusų verslininkų nuotaiką bei padidino jų nepasitenkinimą vyriausybės veiksmais.
Eurazijos sąjungos, kurios pagrindine įkūrėja yra Rusija, nariai, pradėjo klausti savęs: kas toliau? Baltarusijos ir Kazachstano valdžia susidūrė su sudėtingo sprendimo priėmimo būtinybe: remti Maskvos veiksmus ar judėti savo keliu.
Atšilimas Rusijos Federacijos rinkoje
Vis dėlto 2016 metų pabaiga atnešė tam tikrų gerų žinių. Kaip nurodė pernai metų gruodį Rusijos statistikos tarnyba Rosstat ir Federalinė kelių agentūra Rosavtodor, per 2016 metų pirmus 10 mėnesių Rusijoje nustatytas vilkikais pervežtų krovinių padidėjimas 1,8 procento (lyginant su 2015 metais).
Be to, Rusijos ekonomistai prognozuoja atšilimą Rusijos ir Europos Sąjungos santykiuose bei tikisi kad šiais metais pasaulis nuspręs atšaukti Rusijos atžvilgiu taikomas sankcijas. Dėl šios priežasties ekspertai prognozuoja, kad Federacijos transporto rinkos struktūra pasikeis taip stipriai, kad automobilių kelių transportas dominuos krovinių pervežimo rinkoje.
Vadovaujantis Geležinkelio transporto problemų tyrimų instituto prognoze, automobilių kelių transporto dalis Rusijoje sudarys 2017 metais net 69,5 procento, geležinkelių – 15,5 procento, vamzdynų – 12 procentų, upių – 2,5 procento, jūrų – 0,4 procento, oro – 0,1 procento. Jau pernai geležinkelio sektoriuje užfiksuoti praradimai, kurių dydis matuojamas 215 mlrd rublių (apie 3,4 mlrd Eur) dėl krovinių praradimo dėl to, kad jie buvo transportuoti automobilių keliais. Nuo 2016 metų pradžios vilkikai kas mėnesį pasiima apie 100 tonų iš geležinkelio transporto sektoriaus, ką lemia kainų elastingumas iš vežėjų pusės ir greitas pristatymo laikas. Atidarius sienas tarp Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos, pagrindinėmis bendradarbiavimo santykių užmezgimo sudedamosiomis dalimis bus būtent transportavimo kaštai ir krovinių pristatymo laikas.
Kova dėl krovinių
Prekybos karas, prasidėjęs po to, kai Rusija aneksavo Krymą, labiausiai palietė Vidurio ir Rytų Europos – Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos, Rumunijos – transporto sektorius. Į Federacijos rinką orientuotos įmonės pakeitė kryptį ir pradėjo konkuruoti Bendrijos rinkoje. Nuo momento, kai transporto judėjimas tarp Europos Sąjungos ir Rusijos bus grąžintas į 2014 metų lygį, Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos transporto įmonės aktyviai imsis atskirų rinkos segmentų užkariavimo užduočių. Visi norės pirmauti pagal pervežamų krovinių kiekį šioje Europos srityje ir susigrąžinti savo dalį Rusijos automobilių kelių transporto sektoriuje.
Europos ir Rusijos ekonomistai sutartinai tvirtina, kad prekybinis bendradarbiavimas tarp Federacijos ir Vakarų Pasaulio niekada nebebus toks pat. Tai buvo skausminga patirtis visoms valstybėms, savo kailiu patyrusioms, kad kiekviena, net ir mažiausia, politinė ir ekonominė krizė gali sukelti šaliai didžiulius nuostolius. Rusijos vyriausybė, siekdama Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos pavyzdžiu, sieks valstybinę pervežimų rinką visiškai atiduoti vietiniams verslininkams. Tuo tarpu Federacijos kaimynai neberizikuos, dar kartą tapdami priklausomi nuo vienos rinkos, bet nei vienas iš jų negalės sau leisti atsisakyti veiklos tokioje didelėje ir pelningoje rinkoje, kokia jiems yra Rusija.
