Reformą sudaro dvi tarpusavyje susijusios priemonės: Sausumos ir multimodalinio transporto gairės (LMTG) ir Transporto bendrosios išimties reglamentas (TBER). Abu dokumentai priimti kovo 16 dieną ir įsigalioja kovo 30-ąją.
LMTG nustato sąlygas, kuriomis valstybės pagalba vis dar turi būti iš anksto pranešta Komisijai. TBER žengė žingsnį toliau – tam tikras pagalbos kategorijas atleidžia nuo šio reikalavimo. Tai reiškia, kad kai kuriais atvejais vyriausybės galės pradėti įgyvendinti paramos priemones nelaukdamos Briuselio patvirtinimo. Komisija teigia, kad taip siekiama supaprastinti procedūras ir paspartinti finansavimo skyrimą.
Naujoji sistema apima geležinkelius, vidaus vandenų kelius ir tvarų multimodalinį transportą. Pastaruoju atveju bent viena kelionės atkarpa turi būti vykdoma geležinkeliais arba vidaus vandenų keliais. Taisyklės taikomos ir derinant sausumos transportą su trumpojo nuotolio jūrų laivyba.
Kokiai paramai taikomas naujas režimas?
Komisija nurodo, kad naujosios taisyklės apima paramos priemones, skirtas išorinėms transporto sąnaudoms mažinti, naujiems komerciniams maršrutams pradėti, geležinkelių ir vidaus vandenų kelių infrastruktūrai statyti, modernizuoti ir atnaujinti, privačioms geležinkelių atšakoms, transporto priemonių įsigijimui, sąveikumui bei techniniam pritaikymui ir modernizacijai.
Vien LMTG apima tam tikras krovinių vežimo geležinkeliais viešosios paslaugos prievoles, o vien TBER – pagalbą intermodaliniams krovos vienetams ir laivuose įrengtiems kranams.
LMTG galioja nuo kovo 30 dienos iki atskiro pranešimo, TBER – iki 2034 metų pabaigos.
Ką tai reiškia kelių vežėjams?
Reforma palengvina valstybėms narėms galimybes remti infrastruktūrą ir paslaugas, kurios bent dalyje maršruto konkuruoja su krovinių vežimu keliais. Tai apima geležinkelių terminalus, vidaus vandenų kelių infrastruktūrą, krovos įrangą ir multimodalinius jungiamuosius koridorius.
Kitaip tariant, Briuselis siekia, kad modalinį perėjimą būtų lengviau finansuoti. Jei valstybės narės galės sparčiau ir su mažiau biurokratijos remti geležinkelių bei vidaus vandenų kelių projektus, ilgainiui tai gali sustiprinti kombinuotą transportą ir dalį krovinių nukreipti nuo ilgų kelių atkarpų.
Poveikis bus netiesioginis ir laipsniškas – ne momentinis. Tačiau tarptautiniams vežėjams tai vis tiek aktualu: laikui bėgant gali keistis krovinių srautai, investicijų kryptys ir konkurencinės sąlygos pagrindiniuose koridoriuose.
Komisija reformą taip pat pristatyto kaip platesnės dekarbonizacijos ir skaitmeninės transformacijos darbotvarkės dalį, skirtą padėti valstybėms narėms greičiau ir paprasčiau remti tvaresnius sausumos transporto sprendimus.
