Kovas atnešė ryškų pagyvėjimą Europos krovinių rinkoje. Krovinių apimtys „Trans.eu“ platformoje išaugo beveik visuose pagrindiniuose koridoriuose. Lietuvos vežėjams atsivėrė konkrečios galimybės – tiek maršrutuose į Lenkiją, tiek toliau į vakarus.
Lietuva → Lenkija: daugiau krovinių ir aukštesni tarifai
Maršrutas Lietuva → Lenkija – vienas stipriausių kovo rezultatų visame sąraše. Krovinių skaičius išaugo 34,2 proc. (iki 40 141 pasiūlymo), o tarifų mediana pakilo net 18,2 proc. – iki 1,04 euro/km. Tai reta situacija, kai vienu metu auga ir pasiūla, ir kaina – rinka aiškiai reikalauja daugiau transporto priemonių šiame maršrute.
Lietuva → Vokietija: apimtis auga 44 proc.
Maršrute Lietuva → Vokietija kovą pasirodė 44,3 proc. daugiau krovinių nei vasarį. Tai vienas ryškiausių šuolių tarp vakarinių koridorių, prieinamų Baltijos šalių vežėjams.
Lenkijos vidaus rinka: 1,2 mln. krovinių ir atviros durys užsienio vežėjams
Kovo rekordas pirmiausia priklauso Lenkijos vidaus rinkai – krovinių skaičius šalies vidaus maršrutuose išaugo 84,8 proc. (iki daugiau nei 1,2 mln. pasiūlymų). Lietuvos vežėjams, jau dirbantiems Lenkijoje ar planuojantiems įžengti į šią rinką, tai konkreti galimybė užpildyti transporto priemones negrįžtant į Lietuvą – vidaus kroviniai gali tapti pelningas etapas tarp tarptautinių reisų.
Grįžtamieji kroviniai: Lenkija → Lietuva beveik padvigubėjo
Vežėjams, planuojantiems maršrutus abiem kryptimis, svarbi žinia: krovinių skaičius maršrute Lenkija → Lietuva išaugo 78,6 proc.. Tai reiškia, kad grįžtamąjį krovinį dabar rasti žymiai lengviau – nereikia jo ieškoti iš anksto.
Ką stebėti balandį?
Baltijos koridoriaus augimas kovą buvo vienas stipriausių Europoje. Verta stebėti, ar tendencija išsilaikys II ketvirtį – ypač jei pramoninė veikla Lenkijoje ir Vokietijoje nesulėtės.
Metodologija: analizė grindžiama unikaliais pasiūlymais, paskelbtais „Trans.eu“ platformoje 2026 m. kovą, lyginant su 2026 m. vasariu. Tarifai išreikšti eurais už kilometrą (mediana, visi krovinių tipai).










