5 esminiai kelių transporto išlaidų apskaičiavimo elementai

Transporto versle svarbu tinkamai apskaičiuoti mėnesio išlaidas, kurios priklauso nuo daugelio faktorių: automobilių parko dydžio, darbuotojų skaičiaus, teikiamų paslaugų tipo, gabenamų prekių, ir pasiskirsto kiekvienam transportui atskirai. Taigi, jas nustačius su rangovu derinant krovinio gabenimą, atsiranda pagrindas pelningos ir finansinį likvidumą užtikrinančios kainos pasiūlymui. 

Vidutinis skaitymo laikas 5 minutės

Kelių transporto kainos nustatymo būdas yra pagrįstas praktikoje išbandyta formule, kuri apima kainą už kilometrą, krovinio kiekį vilkiko priekaboje, laiką, atstumą, kitus faktorius. Ją naudojantys transporto ir ekspedijavimo vadybininkai gali geriau suprasti vertinimo procesą bei optimizuoti išlaidas, pasirinkti naudingiausius sprendimus.

Kelių transporto kainos nustatymo formulė

Kiekvieno tipo sunkvežimiui nustatoma kaina už kilometrą. Į ją įeina sąnaudų sudedamosios dalys – vairuotojo įdarbinimas, transporto priemonės pirkimas ir finansavimas, priežiūra, degalai ir kelių mokesčiai, administravimo ir užsakymų aptarnavimas ir t. t. Kaina už kilometrą turi tam tikrą rinkos formą atitinkančią kainą, už kurią vežėjai pasirengę teikti šias paslaugas.

„Neužmirškite, kad kaina už kilometrą nėra „orakulas“, dažniausiai tai kokia nors vidutinė rinkos vertė tam tikru laikotarpiu. Vežėjai savo paslaugas įvertina individualiai – taip pat pagal šiek tiek skirtingą skaičiavimo modelį, kurio pagrindas yra pajamos, gaunamos per visą maršrutą, pradedant nuo išvykimo iš bazės ir baigiant grįžimu, neretai po kelių savaičių. Norėdami nustatyti šių maršrutų ekonomiškumą, vežėjai vartoja pasakymą „kaina už kilometrą“, – sako 15 metų patirtį turintis kelių, jūrų, oro ir geležinkelių ekspeditorių specialistas Mariuszas Żakiewiczius.

Ekspertas atkreipia dėmesį į tai, jog kiekvienos kelių transporto rūšies automobiliams krovinių gabenimo kainos yra skirtingos. Jo manymu, šis pasiskirstymas puikiai matomas transporto biržoje, kuri atspindi gyvą rinką ir esamas transporto bei krovinių gabenimo pramonės paklausos ir pasiūlos taisykles.

Šioje verslo srityje apskritai išskiriami keturi komerciniais tikslais naudojamų sunkvežimių tipai: furgonai, „solo“, puspriekabės ir rinkiniai. „Tam tikrų tipų automobilių kainos skiriasi, nes yra susijusios su įvairiomis vežėjo sąnaudų sudedamųjų dalių vertėmis“, – teigia M. Żakiewiczius.

Žinoma, lizingo atveju sąnaudos taip pat bus skirtingos. Darytina prielaida, kad kuo didesnė transporto priemonė, tuo didesnė jos vertė, didesnės pirkimo ir išperkamosios nuomos išlaidos, daugiau degalų, didesni kelių mokesčiai, brangesnis eksploatavimas ir t. t. Kalbant apie 24 t priekabas, standartinei bus taikoma vienokia kaina, o „mega“ tipo priekaboms – kitokia.

Ilgalaikės sutartys

Esant nekintamoms, ilgalaikėms transporto paslaugų teikimo sutartims jose nustatytos kainos gali būti įvairiai koreguojamos, įskaitant koregavimą, būdingą kelių transportui:

  • BAF (Bunker Adjustment Factor – pavadinimas kildinamas nuo jūrų transporto), kitaip degalų korekcija (priemoka, sąlyga), tai yra mechanizmas, padedantis greitai reaguoti (pagal kainą) į nuo vežėjo nepriklausančius variklio alyvos kainų pokyčius rinkoje. BAF rodiklio vertė nustatoma pagal vidutinę didmeninę kainą 1 m³ degalų (pvz., dyzelino „ekodiesel“), kurią skelbia pasirinkta (-os) tam tikros šalies naftos perdirbimo gamykla (-os).
  • CAF (Currency Adjustment Factor), kitaip valiutos korekcija, tai yra procentinis skirtumas tarp pagrindinio kurso ir vidutinių dienos kursų, nustatytų mėnesis anksčiau prieš mėnesį, kada galiojo CAF rodiklis, aritmetinio vidurkio, pakoreguotas į transporto kainą įtrauktu valiutos kaštų struktūros koeficientu.
  • Kelių rinkliava, naudojimosi mokamais keliais išlaidos, įskaičiuotos į transporto paslaugos kainą (taikoma transporto priemonėms, kurių bendroji masė > 3,5 t, tam tikrose greitkelių atkarpose).

Bendradarbiaujant su logistikos operatoriais transporto paslaugų kainos paprastai nebūna tiesiogiai susijusios su kilometrais. Taip yra todėl, kad krovinys iš taško A (siuntėjas, krovėjas) į tašką B (gavėjas) nėra gabenamas trumpiausiu keliu, o dažniausiai per du perkrovimo mazgus / sandėlius („cross-docking“). Taigi kainos nustatomos kitaip nei FTL ar LTL gabenimo atvejais. 

„Įprastai tai yra pastovios sumos už konkretaus krovinio vieneto (daugiausia padėklų krovimo vieneto) išvežimą ir pristatymą į bet kurią šalies vietą. Kartais kaina nustatoma zoniniu principu (tam tikru spinduliu iš siuntimo taško). Šio pakrovimo vieneto parametrai (pvz., maksimalus svoris ir aukštis) apibrėžti iš anksto. Tačiau, jei vienkartinis krovinių vienetų skaičius mažesnis nei nurodytas, kaina gali būti didesnė. Dažnai susiduriama su vienu metu perduodamų vienetų ribiniu skaičiumi, turinčiu įtakos kainai, tai yra 4 arba 6 padėklų pakrovimo vienetais“, – teigė Poznanės technologijos universiteto Transporto sistemų katedros atstovas Adamas Redmeris.

Kokios yra kainos už kilometrą?

Pavyzdinės kelių transporto kainos kinta priklausomai nuo politinės ir ekonominės padėties bei tam tikrų metų sezono. Pastarieji metai parodė, jog gabenimo kainos gali iš tiesų stipriai pasikeisti. Gabenimo didelio tonažo transporto priemonėmis numatomos kelių transporto kainos (24 t / 33 europadėklai) vidaus transporte daugelį metų svyravo 0,60 Eur/km lygmenyje, nors vežėjai dažnai gabeno ir perpus pigiau. Tarptautinio gabenimo srityje kainos siekė apie 1 Eur.

Tai tik straipsnio dalis. Visą tekstą galite perskaityti Žurnalo transporto vadovams numeryje. Spustelėkite žemiau esantį paveikslėlį ir atidarykite žurnalą

zurnalas

Paantraštės