Draudimas nakvoti sunkvežimio kabinoje, kuris neseniai įsigaliojo Vokietijoje, sukėlė didelį Rytų Europos transporto įmonių ir jų vairuotojų nepasitenkinimą. Tačiau ar vairuotojai ir jų darbdaviai taikysis prie šių reikalavimų?
Mečislovas Atroškevičius, Lietuvos vežėjų sąjungos prezidentas
Kaip viskas atrodys praktikoje – to tikrai niekas nežino. Nauji reikalavimai yra labai įdomiai sukonstruoti. Šiandien vairuotojas Vokietijoje daro poilsį per išeigines ten, kur gali pavalgyti, išsimaudyti, kur turi kokių nors pramogų, pavyzdžiui boulingą.
Įdomu yra tai, kaip dabar galima bus nustatyti, kiek laiko jis fiziškai praleidžia kabinoje, o kiek būna kažkur kitur. Poilsis juk nesideda iš 45 valandų ištiso miego. Esmė yra tame, kad jis turi kažkur saugiai palikti vilkiką. Šiandien tokios infrastruktūros nėra. Dėl to ir yra tas nesąžiningumas. Jei tam būtų tinkama infrastruktūra, saugios stovėjimo aikštelės prie greitkelių, su pakankamu vietų skaičiumi, moteliai, bent jau nedideli, tai kodėl vairuotojai negali ten leisti poilsio laiko?
Svarbus ir kitas dalykas. Kai kurie žmonės turi tokia nuomonę – „mano namas – mano tvirtovė“. Kai kurie vairuotojai gerai jaučiasi kabinoje – jie turi televizorių, kompiuterį, šaldytuvą, maisto ir pan. Ir dabar įsivaizduokime tokią situaciją – vairuotojas palieką automobilį su kroviniu ir ieško motelio, kuris yra gana toli nuo aikštelės. Eina ten ar važiuoja taksi. O jei kažką pamirš, pvz. knyga? Grįžta ir vėl važiuoja. Atvyksta į motelį o ten sėdi žmonių grupė ir geria. Tai gyvenimas, tokių atvejų būna. Tai žmogus, kuris nori pailsėti, pabūti vienas, turi kentėti.
Ne visi vairuotojai sutinka su tuo, kad gyvenimas motelyje jiems yra geresnis, bet daugelis džiaugiasi galėdami praleisti 45 valandų pertrauką normaliomis sąlygomis. Daugumą ypač džiugina galimybė priimti dušą ir kondicionierius, ypač vasaros metu. Grįžtant prie praktikos klausimo – sunku pasakyti, kaip viskas iš tikrųjų atrodys.
Algimantas Šniepis, “Vlantanos” Transporto saugos ir mokymo direktorius
Mūsų įmonė kaip socialiai atsakinga ir šiuo metu naudoja praktiką, kuomet vairuotojų kassavaitinio poilsio laikas yra praleidžiamas ne vilkiko kabinoje. Be to, yra žinoma, kad Europos šalyse susiduriame su gan skirtingais reikalavimais, pavyzdžiui taikomiems kelių mokesčiams, krovinių tvirtinimui, komandiruojamiems vairuotojams ir t. t. Siekdami tinkamai vykdyti įsipareigojimus mūsų klientams, ne tik prisitaikome, tačiau ir vykdome visus reikalavimus Europos šalyse, kad užtikrinti saugų ir kokybišką krovinių vežimą.
Trumpai tariant, mes už kokybišką poilsį, tačiau pirma turėtų būti išspręsti infrastruktūros klausimai – saugomos aikštelės, kur būtų sudarytos galimybės prižiūrėti temperatūrinio režimo reikalaujančius krovinius, viešbučiai prie saugomų aikštelių vairuotojų poilsiui, pakankamas tokių aikštelių ir vietų skaičius.
UAB “Girteka Logistics” vairuotojas
Manau, kad praktikoje viskas atrodo gana blogai. Tai nereikalingas tolimųjų reisų vairuotojų gyvenimo apsunkinimas. Negaliu sau ramiai likti kabinoje, net jei ir pats to noriu. Be to, vairuotojas turi palikti savo vilkiką ir krovinį, už kurį vis gi yra atsakingas.
O ir baudos nereikalingai didina įmonės išlaidas. Juk žinome, kaip viskas vyko neseniai Belgijoje, kada netoli Zeebrugge vyko masiniai patikrinimai. Reikia tiesiai sakyti – norime išstumti Rytų Europos vežėjus iš rinkos ir papildomai surinkti tam tikras sumas į savo biudžetą, o ne apsimesti, kad jiems rūpi vairuotojų darbo sąlygos.
UAB “Telmento transporto” vadovas
Žinome daugybę atvejų, kai tarptautiniais maršrutais važiuojančios bendrovės gaudavo baudas už taisyklių nesilaikymą. Taisyklės sukurtos, bet dauguma jų nesilaiko, nes nėra tam sukurtų sąlygų.
Mūsų įmonė taip pat gavo 1800 Eur baudą Belgijoje dar prieš dvejus metus. Tuo metu dar nežinojome, kad reikalavimas įsigaliojo. Mums buvo išrašyta bauda už poilsį “atgaline data”, kai sunkvežimis keliavo iš Vokietijos į Belgiją.
Viskas daroma tam, kad išstumti mus iš rinkos. Pažiūrėkite ar užsienyje dažnai sutiksite prancūzų ar vokiečių mašiną. Tai beveik neįmanoma. Visose Europos aikštelėse dauguma sunkvežimių yra iš Lenkijos, Lietuvos, Rumunijos. Kalbant apie pačias nakvynes, ar kada nors girdėjote, pavyzdžiui, apie F1 viešbučius?
Plastmasiniai namukai, kambaryje gyvena 3-5 žmonės iš kelių šalių. Vairuotojas ryte atsibunda, nėra nei piniginės, nei kelnių, nieko. Tie patys vairuotojai vagia patys iš savų ir degalus, ir pinigus. Tad netgi nakvojant viešbutyje, nereiškia, kad vairuotojas bus saugus. Dauguma vairuotoju saugiau ir patogiau jaučiasi vilkiko kabinoje.
Redakcijos komentaras
Panašūs Vakarų Europos šalių veiksmai turi vieną tikslą – sumažinti svetimų vežėjų kiekį savo vidaus rinkoje. Nesvarbu, ar tai įvyks minimalaus atlyginimo (MiLoG, Loi Macron), ar draudimo nakvoti kabinoje dėka. Kaip gerai pastebėjo vienas iš mūsų skaitytojų – šioje situacijoje ne vairuotojai yra varomi į viešbučius, o jų darbdaviai – iš rinkų. Todėl net jei vairuotojai taikysis prie reikalavimų, tos šalys, kurios norės “ginti” savo rinkas, sugalvos kitus įstatymus.
