JAV ir toliau daro spaudimą Europos politikams, siekiant įtikinti juos pasirašyti transatlantinį susitarimą dėl laisvos prekybos ir investicinės partnerystės. Europa bando priešintis, pagrįstai besibaiminant, kad kai kurie Bendrijos ūkio sektoriai neatlaikys amerikietiškos konkurencijos. Šiuo metu visų už ir prieš suskaičiuoti yra neįmanoma, nes susitarimo turinys yra neatskleidžiamas.
Pirmiausia susitarimas, paskui pasaulio problemos
Vis dėlto dalis informacijos visuomenei yra labai gerai žinoma. Slaptų dokumentų duomenimis, Europos Sąjunga turės ženkliai sušvelninti griežtus ekologinius ir teisinius standartus, kad amerikietiškos prekės teisėtai galėtų patekti į ES rinką. Dėl šios aplinkybės ES patiria itin griežtą JAV spaudimą, beveik šantažą.
Neoficialūs šaltiniai teigia, JAV pataria ES atsisakyti kelių maisto produktams taikomų ribojimų. Pavyzdžiui, teisės aktą, draudžiantį pardavinėti Bendrijos teritorijoje maisto produktus, galinčius sukelti pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai.
Barako Obamos vizito Hanoveryje metu balandžio 24 dieną, spauda atkreipė dėmesį, kad JAV prezidentas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel daugiausiai aptarė bendradarbiavimo prekybos srityje klausimus. Tiesa, kalbėtasi ir kitomis svarbiomis temomis – Sirijos, pabėgėlių, Ukrainos problemų klausimais. Vis dėlto, aiškiai matėsi susitikimo prioritetai – pirmiausia Transatlantinis susitarimas, paskui pasaulio problemos.
Skubus susitarimo pasirašymas išgelbės abiejų regionų ūkius
Pasak B. Obamos, susitarimas tarp JAV ir ES „leis supaprastinti procedūras ir panaikinti skirtumus, reguliuojančius prekybą“. Šis žingsnis turės teigiamą įtaką mažų ir vidutinių įmonių sektoriui. Šalys taip pat tikisi, kad pasirašytas susitarimas paskatins abiejų regionų ūkio augimą bei sukurs daug naujų darbo vietų.
Manytina, kad viena iš priežasčių, kodėl JAV taip skuba pasirašyti susitarimą, yra 2016 metų lapkritį šalyje vyksiantys prezidento rinkimai.
„Derybos šiuo klausimu vyksta jau ilgai ir pagaliau pasistūmėjome į priekį. Tačiau laikas nėra mūsų sąjungininkas. Jeigu nepasirašysime susitarimo dar šiais metais, politiniai pokyčiai JAV ir ES valstybėse privers ilgam laikui atidėti susitarimo pasirašymą“ – pareiškė B. Obama Hanoveryje.
Transatlantinio susitarimo galimybės ir pavojai
Vis dėlto, viskas nėra taip gražu. Europos verslininkai yra labai sunerimę dėl galimų permainų. Muitinės kontrolės panaikinimas gali sukelti pigių žemės ūkio prekių iš už vandenyno antplūdį. Tai veikiausiai sunaikins nemažą Senojo Žemyno verslininkų dalį. Hormonų prifarširuota mėsa, genetiškai modifikuotos daržovės jau dabar kelia šoką Europos gamintojams bei vartotojams. Kas bus toliau?
Iš kitos pusės, stambūs ES koncernai gali tinkamai išnaudoti susidariusią situaciją. Jau dabar jų gaminiai turi paklausą JAV, o atidarius sienas, tikėtina, kad paklausa dar labiau išaugs. Vien pernai prekių apyvarta tarp JAV ir Vokietijos padidėjo dvidešimčia procentų – iki 173,2 milijardų eurų.
Remiantis Vokietijos – JAV pramonės ir prekybos rūmų duomenimis, Vokietijos įmonių apyvarta JAV 2015 metais sudarė 400 milijardų JAV dolerių. Vien „Daimler“ apyvarta siekė 50 milijardų JAV dolerių.
Europos verslininkai nenori amerikietiškų prekių
Nepaisant optimistiškų politikų vizijų, Vokietijos ir kitų ES šalių piliečiai aktyviai protestuoja prieš ES ir JAV bendradarbiavimą. Prieš B. Obamos vizitą, Vokietijoje vyko daug protestų, kuriuose dalyvavo keli tūkstančiai asmenų. Tiesa, tai veikiausiai neturės jokio efekto – europietiška demokratija išmoko ignoruoti su didžiųjų verslininkų ir lobistų interesais besikertančius protestus.