Situacija vystosi dinamiškai ir – kaip rodo Slovėnijos ar Slovakijos pavyzdžiai – pradeda tiesiogiai veikti kelių transporto veiklą Europoje.
Degalų pylimo limitai grįžta į Europą
Labiausiai matomas įtampos, susijusios su konfliktu Irane, padarinys – administraciniai degalų pardavimo apribojimai. Slovėnija nusprendė įvesti dienos degalų pylimo limitus. Privatūs vairuotojai per dieną gali įsipilti daugiausia 50 litrų, o įmonės – 200 litrų. Sprendimas priimtas reaguojant į augančią paklausą ir tiekimo sutrikimus degalinėse.
Ministras pirmininkas Robertas Golobas pabrėžė, kad problema – ne degalų trūkumas šalyje, o jų paskirstymas. Atsargos išlieka saugiame lygyje, tačiau tiekimo į degalines logistika nespėja paskui staigų paklausos šuolį. Pasekmės akivaizdžios: eilės, uždarytos degalinės ir nervingos vairuotojų reakcijos.
Vienas iš pagrindinių rinką destabilizuojančių veiksnių – vadinamoji degalų turizmas. Slovėnijoje mažesnės degalų kainos pritraukė vairuotojus iš kaimyninių šalių, o tai dar labiau padidino spaudimą degalinėms. Masinis užsienio vairuotojų degalų pylimas ir vietinių naudotojų atsargų kaupimas lėmė operacinio lygmens trūkumus, nors formaliai sandėliai buvo pilni.
Atsakydama į tai, vyriausybė paskelbė kasdienį situacijos raportavimą iš degalinių operatorių, specialių procedūrų parengimą vairuotojams iš užsienio, o taip pat kariškių logistinę paramą – cisternomis. Tai rodo, kad problema yra ne tik kainų, bet ir infrastruktūrinio bei organizacinio pobūdžio.
Apribojimai smogia kelių transportui
Transporto sektoriaus požiūriu degalų pylimo limitai turi tiesioginių operacinių pasekmių.
Slovakijos pavyzdys parodo problemos mastą. Įvestas 400 eurų degalų pylimo limitas vienai transporto priemonei praktiškai reiškia, kad daugumai sunkvežimių jis padengia mažiau nei 20 proc. bako talpos. Dėl to vežėjai yra priversti piltis degalus užsienyje, dažnai brangiau, patiria didesnes veiklos sąnaudas, praranda konkurencingumą ir turi dažniau sustoti degalų pylimui, o tai veikia pristatymo laiką.
Sektorius taip pat įspėja apie platesnes pasekmes: transporto kainų augimą, o kartu ir prekių brangimą bei tiekimo grandinių sutrikimus.
Vyriausybės reaguoja, tačiau priemonės laikinos
Dalis valstybių bando švelninti krizės padarinius fiskalinėmis priemonėmis. Italija įvedė laikinas degalų akcizo mažinimo priemones ir kainų kontrolės mechanizmus, kad apribotų jų augimą ir užkirstų kelią spekuliacijoms.
Transporto sektoriui taip pat parengta finansinė parama: specialus 100 mln. eurų mokesčių kreditas, skirtas kompensuoti dyzelino sąnaudų augimą 2026 pavasario mėnesiais. Kartu pabrėžiama, kad tai trumpalaikės priemonės, o situacija išlieka nestabili ir priklausoma nuo geopolitinių įvykių raidos.
