Ščecino Šiaurės prekybos rūmai parėmė Vakarų Pamario kelių vežėjų asociaciją, kuri siekia susitikti su ministru pirmininku Donaldu Tusku. Kovo 17 dieną asociacija jam pateikė peticiją, prašydama nedelsiant įdiegti apsaugos mechanizmus transporto sektoriui.
Vežėjai teigia, kad didmeninės degalų kainos pastaruoju metu šoktelėjo daugiau nei 40 procentų, tačiau išaugusių sąnaudų negalima greitai perkelti klientams – tą neleidžia daryti ilgalaikės sutartys ir fiksuoti krovinių gabenimo tarifai.
„Dėl to Lenkijos vežėjai visą šią naštą prisiima patys, o tai lemia momentinį pelningumo praradimą”, – nurodo asociacija.
Sektoriaus siūlymai
Vežėjai pateikė konkrečius pasiūlymus, kaip sušvelninti krizės padarinius:
- laikinos kompensacijos transporto įmonėms už kiekvieną įsigytą degalų litrą;
- akcizo ir degalų mokesčio sumažinimas iki mažiausio ES teisės leidžiamo lygio;
- vadinamojo „profesinių degalų” mechanizmo įvedimas su daliniu sąnaudų kompensavimu;
- laikinosios lengvatos arba įmokų atidėjimas įmonėms, kurioms gresia bankrotas.
Asociacija perspėja, kad be greitos reakcijos pasekmes pajus visa ekonomika: gali sutrikti tiekimo grandinės, išaugti prekių ir paslaugų kainos, o nacionalinė ekonomika patirs didelių nuostolių.
„Antrojo rato efekto” grėsmė
Ščecino Šiaurės prekybos rūmų prezidentė Hanna Mojsiuk įspėja, kad degalų kainų augimo banga neapsiribos vien transporto sektoriumi.
„Verslininkai jau priprato prie didelių iššūkių – pastaraisiais metais teko išgyventi ir pandemiją, ir karą Ukrainoje, kuris tebetęsiasi ir vis dar atsiliepia mūsų ekonomikai. Aukštos degalų kainos pasaulinėse rinkose greitai atsispindi ir vietinėse. Artėja krizė, kuri palies daug sektorių”, – sako ji.
Ji pabrėžia, kad vyriausybė negali paveikti geopolitinės situacijos, tačiau gali švelninti jos padarinius: „Reikalingas dialogas ir kelių vežėjams skirtos apsaugos programos.”
„Tikimės stipraus antrojo rato efekto, nes jau pirmieji sąnaudų augimai buvo gerokai didesni, nei tikėtasi”, – priduria ji.
Įmonės jau ryžtasi atleidimams
Vakarų Pamario kelių vežėjų asociacijos prezidentas Dariuš Matulewicz sako, kad sektoriaus padėtis yra sisteminė, o ne laikina:
„Peticija ministrui pirmininkui Donaldui Tuskui – tai mūsų nerimo išraiška dėl to, kokioje dramatiškoje situacijoje atsidūrė transporto sektorius.”
Anot jo, pasekmės jau apčiuopiamos: „Jau matome įmonių, kurios ryžtasi atleisti darbuotojus, stabdyti reisus arba kreiptis į teisininkus ir mediatorius, nes esant tokiam sąnaudų augimui veikla tiesiog generuoja nuostolius.”
Jis teigia, kad šis ketvirtis transporto įmonėms primena sunkiausius pastarojo dešimtmečio laikotarpius: „2026-uosius lyginame su 2020-aisiais ir 2022-aisiais – pandemijos ir karo Ukrainoje metais.”
Teisė suteikia galimybių, bet neišsprendžia problemos
Advokatas Michalas Gajda atkreipia dėmesį, kad Lenkijos teisėje egzistuoja mechanizmai, leidžiantys reaguoti į neeilines ekonomines aplinkybes.
„Jeigu po sutarties sudarymo įvyksta išskirtinis įvykis, kurio šalys negalėjo numatyti, o jo pasekmė – rimtas sutartinės pusiausvyros sutrikdymas, teismas gali pakeisti sutarties vykdymo sąlygas, sumažinti prievolę arba netgi ją nutraukti”, – aiškina jis.
Tačiau M. Gajda pabrėžia, kad tai ne automatinis sprendimas: „Svarbiausia – įrodyti realų šių įvykių poveikį konkrečiai sutarčiai ir galimybei ją įvykdyti.”
