Baltijos transporto ateitis: technologijos progresuoja, o pelningumas lieka iššūkiu

Rugsėjo 4 d. netoli Talino vykusiame „Drive Together“ renginyje, skirtame „Eurowag“ veiklos 30-mečiui, susitiko transporto įmonių, sektoriaus asociacijų, transporto priemonių ir puspriekabių gamintojų bei valstybės institucijų atstovai.

Diskusijose išryškėjo skirtingos vizijos, kaip artimiausiais metais keisis Estijos ir viso Baltijos regiono transporto sektorius.

Technologijos jau pasirengusios, tačiau rinkai dar trūksta sąlygų

Technologijų tiekėjų kryptis aiški – transporto sektoriuje daugės duomenų, automatizacijos ir elektrifikacijos.

„Eurowag“ pristatė Baltijos rinkai plėtojamus telematikos sprendimus, vienoje sistemoje sujungiančius informaciją apie transporto priemonės buvimo vietą, ridą, degalų sąnaudas, darbo laiką, CAN magistralės ir tachografo duomenis bei krovinio temperatūrą.

Sistema leidžia analizuoti vairavimo stilių, atsisiųsti tachografų failus, rengti ataskaitas, stebėti maršrutus ir sąnaudas. Renginyje taip pat pristatytos istorinių duomenų saugojimo galimybės – standartiniame pakete jie gali būti saugomi iki dvejų metų – ir integracija su kitomis „Eurowag“ paslaugomis.

Vežėjams vis svarbesnis tampa ne tik transporto priemonių, bet ir jų generuojamų duomenų valdymas. Telematikos sistemos leidžia vienoje vietoje stebėti vairavimo laiką, degalų sąnaudas, rinkliavas, maršrutus, vairuotojų elgesį, dokumentus ir galimus nukrypimus nuo plano.

Mažomis maržomis veikiančiame sektoriuje net nedidelis transporto parko panaudojimo pagerėjimas ar tuščios ridos sumažinimas gali turėti reikšmingą ekonominį poveikį.

Tai pabrėžė ir iš Pernu kilusios nedidelės transporto įmonės „MRG Plus“ savininkas Lauri Lauras. Jo teigimu, kasdieniam verslui ypač svarbi gerai organizuota logistika ir nereikalingų kilometrų mažinimas.

Dabartiniai vežimo tarifai nėra pakankami, ypač kai sąnaudos tokios didelės, o vairuotojų trūkumas išlieka opi problema. Tačiau tinkamai suorganizavus logistiką galima sumažinti ridą ir dirbti pelningai, – sakė L. Lauras.

Mažiesiems vežėjams telematikos vertę pirmiausia lemia praktinis jos poveikis – galimybė mažinti tuščią ridą, anksčiau pastebėti problemas ir efektyviau panaudoti vairuotojų darbo laiką.

Elektrifikacijai neužtenka vien elektrinio sunkvežimio

Susitikime „DAF“ pristatė naujos kartos sunkvežimių kūrimo kryptis ir „PACCAR“ strategiją alternatyvių pavarų, vairuotojo pagalbos sistemų, susietų transporto priemonių ir automatizacijos srityse.

Gamintojo duomenimis, per pastaruosius penkerius metus „PACCAR“ naujoms technologijoms ir kitoms plėtros kryptims skyrė apie 3,2 mlrd. dol. Naujoji „DAF“ platforma nuo pat pradžių projektuota taip, kad galėtų būti pritaikyta įvairių tipų pavaroms – dyzelinėms, elektrinėms, vandenilinėms ir hibridinėms.

Tačiau gamintojas pabrėžia, kad elektrifikacija turi apimti ne tik pačią transporto priemonę, bet ir įkrovimo infrastruktūrą bei paslaugas.

Kalbėdami apie elektrifikaciją turime galvoti apie tris dalis: elektrinę transporto priemonę, įkrovimo sprendimą ir paslaugas. Be įkrovimo sprendimo transporto priemonė yra nenaudinga, – sakė regioninis „DAF“ pardavimų vadovas Koenas van den Bogaardas.

Vežėjui tai reiškia, kad transporto priemonės įsigijimas yra tik viena investicijos dalis. Įmonei taip pat reikia užtikrinti pakankamą elektros galią, įrengti infrastruktūrą bazėje ar maršrutuose, suplanuoti įkrovimą ir įvertinti jo poveikį transporto priemonės panaudojimui.

Kabinos komfortas tampa konkurencijos dėl vairuotojų dalimi

„DAF“ dėmesį skyrė ne tik pavaros technologijoms. Gamintojų konkurencijoje svarbūs išlieka energijos vartojimo efektyvumas, degalų sąnaudos, saugumas, matomumas ir vairuotojo komfortas.

Pastarasis veiksnys tampa vis svarbesnis dėl vairuotojų trūkumo.

Šiandien vežėjams kasdien tenka ieškoti vairuotojų ir stengtis juos išlaikyti įmonėje. Todėl kabinos komfortas yra svarbus – jis gali lemti, kurį darbdavį vairuotojas pasirinks, – verslininkams sakė Koenas van den Bogaardas.

Didžiausias iššūkis – vairuotojų trūkumas

Estijos tarptautinių vežėjų asociacijos ERAA atstovas Tiitas Parikas atkreipė dėmesį į sektoriaus demografines problemas.

Jo pateiktais duomenimis, 42 proc. Estijos vairuotojų yra vyresni nei 55 metų, o jaunesni nei 25 metų darbuotojai sudaro vos apie 1 proc. šios profesinės grupės.

T. Parikas teigė, kad valstybinė vairuotojų rengimo sistema buvo susiaurinta ir, vežėjų vertinimu, ją reikėtų atkurti. Kita problema – jauniems žmonėms sudėtinga anksčiau pradėti profesinę karjerą transporto sektoriuje.

ERAA atstovo teigimu, vien konstatuoti vairuotojų trūkumą nepakanka, jei mokymo sistema nepadeda į profesiją ateiti naujai kartai. Vežėjai siūlo svarstyti į Suomijoje taikomus sprendimus panašias priemones ir geriau panaudoti per karinę tarnybą įgytas kompetencijas.

Vežėjai siūlo keisti kelių rinkliavų modelį

Dar viena sektoriaus problema – augančios sąnaudos. T. Parikas kritikavo Estijoje taikomą laikiną kelių rinkliavų modelį, pagal kurį sunkvežimiui gali būti taikomas 22 Eur mokestis per dieną, nepriklausomai nuo faktiškai nuvažiuoto atstumo.

Sektoriaus atstovai siūlo pereiti prie kilometrais pagrįsto modelio, taikomo daugelyje kitų Europos valstybių, o iš transporto sektoriaus surinktas lėšas reinvestuoti į kelių infrastruktūrą.

ERAA pristatyme taip pat pateiktas Švedijos pavyzdys. Asociacijos duomenimis, degalai ten gali kainuoti apie 20 centų už litrą mažiau. Vežėjų vertinimu, toks skirtumas gali paskatinti tarptautinio transporto įmones degalus piltis kitoje šalyje.

T. Parikas taip pat atkreipė dėmesį į užsienio transporto priemonių kontrolę. Renginyje pateiktais duomenimis, rinkliavų patikros apima tik nedidelę dalį transporto priemonių. Jo vertinimu, esamos automatinio valstybinių numerių nuskaitymo technologijos galėtų būti plačiau naudojamos ir kelių rinkliavų kontrolei.

Ilgesni junginiai galėtų mažinti transporto poreikį

Estijos logistikos ir ekspedijavimo asociacijos ELEA atstovas atkreipė dėmesį į galimybę vežimų efektyvumą didinti naudojant ilgesnius transporto junginius.

Estijoje jau leidžiami 25,25 m ilgio junginiai, tačiau sektorius domisi ir Šiaurės šalyse taikomais sprendimais, įskaitant 34,5 m ilgio transporto junginius.

Pagrindinė kliūtis jų plėtrai – infrastruktūra. Pasak sektoriaus atstovų, pagrindinius kelius reikėtų pritaikyti 2+2 standartui, taip pat užtikrinti tinkamas stovėjimo ir sunkiojo transporto aptarnavimo vietas.

Didesnė vieno junginio talpa leistų tam pačiam krovinių kiekiui pervežti naudoti mažiau transporto priemonių, vairuotojų ir nuvažiuoti mažiau kilometrų.

ELEA pateiktais duomenimis, ilgesni junginiai taip pat gali sumažinti vienam krovinio vienetui tenkančias CO2 emisijas. Taip vienas sprendimas galėtų prisidėti tiek prie darbuotojų trūkumo poveikio mažinimo, tiek prie dekarbonizacijos.

Asociacija pabrėžia, kad tokiems junginiams būtini tinkami pagrindiniai keliai, stovėjimo aikštelės, sunkiajam transportui skirtos aptarnavimo vietos ir įkrovimo infrastruktūra. Ypač svarbiais laikomi Talino–Narvos, Talino–Tartu ir Talino–Pernu koridoriai.

Elektrifikacijos plėtrą gali riboti ir teisės aktai

ELEA atkreipė dėmesį ir į lengvųjų elektrinių komercinių transporto priemonių reguliavimą. Sunkesnės baterijos gali sumažinti elektrinio furgono naudingąją apkrovą, palyginti su analogišku modeliu su vidaus degimo varikliu.

Asociacija siūlo leisti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą turintiems asmenims vairuoti elektrinius furgonus, kurių bendroji masė neviršija 4,25 t. Tai, jos vertinimu, leistų geriau išnaudoti tokių transporto priemonių naudingąją apkrovą.

Nuo tokių reguliavimo sprendimų gali priklausyti ir elektrinio transporto ekonominis patrauklumas. Vežėjui svarbios ne tik mažesnės emisijos, bet ir transporto priemonės galimybės kasdien efektyviai vežti krovinius.

Automatizacija neatleidžia nuo pareigos tikrinti duomenis

Technologinė transporto sektoriaus transformacija keičia ir kontrolę. Estijos darbo inspekcijos vyriausiasis inspektorius Jüri Milovas kalbėjo apie darbo ir poilsio laiko, darbuotojų dokumentų, atlyginimų bei tachografų duomenų tikrinimą.

Jis atkreipė dėmesį, kad naudojant naujos kartos įrenginius pasitaiko ryšio ir duomenų perdavimo problemų tarp tachografų, kortelių ir paslaugų teikėjų sistemų. Todėl įmonėms būtina tikrinti, ar duomenys iš tiesų perduodami tinkamai.

Automatizacija nepanaikina vežėjo atsakomybės už dokumentus ir duomenų kokybę. Priešingai, nepatikrinta automatinės sistemos klaida gali ilgą laiką likti nepastebėta.

J. Milovas taip pat pateikė Vokietijos institucijų užklausų Estijos vežėjams pavyzdį. Jo teigimu, šiemet buvo septyni atvejai, kai Vokietijos institucijos per Europos Sąjungos platformą oficialiai kreipėsi dėl dokumentų, tačiau Estijos institucijos neatsakė. Pasak inspektoriaus, užklausos nebuvo laiku patikrintos.

Transporto laukia kelios transformacijos vienu metu

„Eurowag“ atstovai renginyje išskyrė tris procesus, formuosiančius transporto ateitį – skaitmenizaciją, dekarbonizaciją ir reguliavimą. Diskusijos parodė, kad prie jų reikia pridėti demografiją, infrastruktūrą ir sąnaudų konkurencingumą.

Elektriniams sunkvežimiams reikia įkrovimo infrastruktūros, automatizuotoms sistemoms – patikimos duomenų kontrolės, o ilgesniems ir efektyvesniems transporto junginiams – tinkamų kelių.

Tuo pat metu vežėjams būtina spręsti vairuotojų trūkumo ir veiklos pelningumo problemas.

Baltijos transporto sektoriaus laukia ne viena revoliucija, o kelios vienu metu vykstančios transformacijos – technologinė, energetinė, darbo jėgos ir reguliavimo. Jų sėkmė priklausys ne tik nuo naujų technologijų, bet ir nuo infrastruktūros, teisės aktų bei to, ar vežėjai galės jas ekonomiškai efektyviai pritaikyti kasdienėje veikloje.