Vežėjas aiškina, kad nežinojo apie kroviniui taikomus SENT reikalavimus, nes užsakovas jo apie tai neinformavo. Tačiau Lenkijos muitinės institucijos tokį argumentą paprastai vertina griežtai: jeigu pareiga pagal SENT įstatymą nustatyta vežėjui, vien nežinojimas ar negauta informacija nuo administracinės atsakomybės neatleidžia.
Sumokėjęs baudą, vežėjas kreipiasi į užsakovą ir reikalauja atlyginti patirtus nuostolius. Jo vertinimu, pažeidimas kilo todėl, kad užsakovas laiku nesuteikė visapusiškos informacijos, reikalingos muitinės bei kitiems formalumams atlikti.
Užsakovas, savo ruožtu, atsisako atlyginti vežėjo nuostolius, atsiradusius sumokėjus baudą. Jis nurodo, kad pareiga pateikti duomenis Lenkijos registrui ir deklaruoti krovinį SENT sistemoje teko ne užsakovui, o pačiam vežėjui. Be to, užsakovas laikosi pozicijos, kad jis apskritai nebuvo krovinio siuntėjas – tik užsakė vežimo paslaugą.
Taigi tarp šalių kyla civilinis ginčas, kurio esmė – ar vežėjas turi pats galutinai prisiimti šią finansinę naštą, ar vis dėlto sumokėtos baudos dydžio nuostolius turėtų atlyginti užsakovas, nesuteikęs būtinos informacijos apie krovinį ir jo gabenimui taikomus formalumus.
Tokioje situacijoje svarbi tampa CMR konvencijos 11 straipsnyje įtvirtinta taisyklė: siuntėjas iki krovinio perdavimo vežėjui privalo prie važtaraščio pridėti reikiamus dokumentus ir suteikti vežėjui visą informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti.
Ar užsakovas gali būti laikomas siuntėju pagal CMR konvenciją?
Tokiose situacijose užsakovas neretai ginasi ir argumentu, kad jis nebuvo krovinio siuntėjas, o tik užsakė vežimo paslaugą. Esą krovinį faktiškai pakrovė ar vežėjui perdavė kitas asmuo, todėl CMR konvencijos 11 straipsnyje numatyta siuntėjo pareiga jam neturėtų būti taikoma.
Vis dėlto vien tokios aplinkybės nepakanka.
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad jeigu iš sutarties ir šalių santykių matyti, jog konkretus subjektas užsakė krovinio vežimo paslaugą, jis gali būti laikomas siuntėju CMR konvencijos prasme ir atsakyti vežėjui kaip siuntėjas, nors krovinį faktiškai vežėjui perdavė ar pakrovė kitas asmuo.
Tai svarbu ir ginčuose dėl vežėjo patirtų nuostolių atlyginimo. Užsakovas negali vien formaliai remtis tuo, kad pats fiziškai nepakrovė krovinio, jeigu būtent jis buvo vežimo sutarties šalis ir būtent iš jo vežėjas pagrįstai galėjo tikėtis informacijos apie krovinį bei jo gabenimui taikomus formalumus.
Ar užsakovas gali išvengti atsakomybės vien todėl, kad pagal Lenkijos teisę konkreti pareiga pateikti duomenis SENT sistemoje buvo nustatyta vežėjui?
Iš pirmo žvilgsnio toks argumentas gali atrodyti pagrįstas. Jeigu Lenkijos institucijos baudą skyrė vežėjui, nes būtent jis turėjo atlikti tam tikrą veiksmą SENT sistemoje, galima manyti, kad užsakovas už tai neatsako.
Vis dėlto civiliniuose vežėjo ir užsakovo santykiuose šis klausimas yra platesnis. Reikia vertinti ne tik tai, kas turėjo techniškai pateikti duomenis Lenkijos registrui, bet ir tai, kas turėjo suteikti vežėjui informaciją, jog tokį veiksmą apskritai būtina atlikti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nors vežėjas yra profesionalas, vykdantis tarptautinių krovinių vežimo veiklą, būtų neproporcinga jam perkelti pareigą pačiam domėtis kiekvieno jam perduodamo krovinio specifika ir jo gabenimui taikomais reikalavimais skirtingose užsienio valstybėse.
Tai reiškia, kad siuntėjas, kaip krovinio žinovas, turi išsiaiškinti su konkrečiu kroviniu susijusias formalias procedūras ir apie jas informuoti vežėją. Tokia pareiga gali kilti net ir tada, kai pačią procedūrą, pavyzdžiui, registraciją tam tikroje sistemoje ar duomenų pateikimą, turi atlikti pats vežėjas.
Bauda už SENT įstatymo pažeidimą Lenkijoje pirmiausia gali lemti administracinę atsakomybę vežėjui pagal Lenkijos teisę. Tačiau tai dar nereiškia, kad civiliniuose vežėjo ir užsakovo santykiuose finansinė našta visais atvejais turi galutinai likti tik vežėjui
Ar krovinio pavadinimo arba kodo nurodymas dokumentuose laikytinas pakankamu informavimu?
Praktikoje užsakovas gali teigti, kad vežėjui visa reikalinga informacija buvo pateikta, nes krovinio pavadinimas ar prekės kodas buvo nurodyti važtaraštyje arba kituose krovinio dokumentuose.
Vis dėlto vien tokios informacijos dokumentuose ne visada pakanka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tokiose situacijose svarbu ne tik tai, ar dokumentuose buvo nurodytas krovinio pavadinimas ar kodas, bet ir tai, ar vežėjas buvo informuotas, kad konkrečiam kroviniui taikoma pareiga jį deklaruoti.
Ką vežėjui svarbu įvertinti prieš reikalaujant nuostolių atlyginimo?
Sumokėjus baudą Lenkijoje, vežėjui svarbu neskubėti jos vertinti kaip galutinio ir neišvengiamo nuostolio. Pirmiausia reikėtų įvertinti, kokia informacija vežėjui buvo pateikta iki krovinio priėmimo ir iki įvažiavimo į Lenkijos teritoriją.
Reikšmės gali turėti transporto užsakymas, CMR važtaraštis, krovinio dokumentai, susirašinėjimas su užsakovu, pateiktos instrukcijos, informacija apie krovinio pobūdį, prekių kodą, taip pat tai, ar vežėjui buvo aiškiai nurodyta, kad konkrečiam kroviniui taikomi SENT reikalavimai.
Tai reiškia, kad ginče dėl vežėjo patirtų nuostolių atlyginimo svarbu vertinti ne tik tai, kam pagal Lenkijos teisę buvo nustatyta konkreti deklaravimo pareiga. Reikšmės gali turėti ir tai, ar užsakovas suteikė vežėjui visą informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti.
Jeigu tokia informacija nebuvo suteikta arba buvo suteikta pavėluotai, gali kilti pagrindas vertinti, ar būtent dėl šios informacijos stokos vežėjas patyrė nuostolių.
Apie autorių
Dr. Edvinas Bakanauskas – advokatas, advokatų kontoros „Solidus Lex“ įkūrėjas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorius.
Konsultuoja ir atstovauja klientams transporto teisės, civilinės, darbo, administracinių nusižengimų ir asmens duomenų apsaugos srityse. Praktikoje dirba su tarptautinio krovinių vežimo, CMR konvencijos taikymo, vežėjų atsakomybės, žalos atlyginimo, Lenkijos SENT įstatymo bei kitų aktualių Lenkijos teisės reikalavimų vežėjams klausimais.
Taip pat veda mokymus transporto sektoriaus dalyviams, įskaitant „Linavos“ organizuojamus mokymus apie Lenkijos SENT įstatymą ir kitus Lenkijos teisės aktų reikalavimus vežėjams.
