Pagal svarstomas Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisas, biodujų (biometano) energinė vertė apskaitoje būtų laikoma tris kartus didesnė nei pradinė, o skystųjų biodegalų – dvigubai didesnė, jei jie pagaminti iš patvirtintame žaliavų sąraše esančių medžiagų.
Vienas iniciatyvos autorių, Ekonomikos komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, teigia, kad toks sprendimas gimė iš rinkos dalyvių poreikio.
„Biometano panaudojimo Lietuvos transporto sektoriuje plėtra leistų Lietuvai pasiekti nustatytą biodujų panaudojimo tikslą 2030 m.“, – pažymėjo jis.
Jo teigimu, „biometano panaudojimo transporto sektoriuje plėtra leistų didinti energetinę nepriklausomybę nuo iškastinio kuro ir išvengti kainų kilimo, nuo kurio tiesiogiai nukenčia galutiniai vartotojai“.
Sprendimas – platesnio geopolitinio konteksto dalis
Seimo sprendimas nėra atsitiktinis. Jis sutampa su pasauline tendencija, kurią iš esmės paskatino sparčiai augančios naftos kainos ir geopolitinė įtampa.
Pastaraisiais mėnesiais „Brent“ naftos kaina išaugo daugiau nei 45 proc., o tai privertė valstybes skubiai ieškoti alternatyvų. Atsinaujinantys degalai šioje situacijoje tampa ne tik tvaresniu, bet ir ekonomiškai patrauklesniu pasirinkimu.
Europos Komisija jau svarsto didinti etanolio dalį benzine iki 20 proc. (E20 standartas), o plane „AccelerateEU“ numatyta spartinti energetinę nepriklausomybę, maksimaliai išnaudojant vietinius išteklius.
Nuo planų – prie realių veiksmų
Kitose pasaulio dalyse sprendimai įgyvendinami dar ryžtingiau. Indonezija jau pereina prie B40 standarto, kuriame biodyzelinas sudaro 40 proc., Indija spartina E20 įgyvendinimą, o JAV patvirtino didžiausias istorijoje biodegalų maišymo kvotas.
Net karo sąlygomis Ukraina didina biodegalų naudojimą, siekdama sumažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro ir taupyti valiutos rezervus.
Ekspertai pabrėžia, kad šią kryptį lemia ne vien klimato politika, bet ir ekonominiai skaičiavimai.
„Atsinaujinantys degalai gali būti gaminami vietoje – iš vietinių žaliavų. Tai reiškia trumpesnes tiekimo grandines, mažesnes transportavimo rizikas ir didesnę kontrolę“, – pažymi atsinaujinančių degalų asociacijos „Future Fuel“ prezidentas Vytautas Kisielius.
Lietuva dar neišnaudoja viso potencialo
Šiuo metu Lietuvoje pagamintas biometanas daugiausia eksportuojamas – apie 50–60 proc. produkcijos iškeliauja į užsienį. Tai rodo, kad vidaus rinka dar tik formuojasi.
Į sektorių jau investuota apie 200 mln. eurų, o 2025 metais sukurta apie 40 mln. eurų pridėtinės vertės. Iki 2030 metų šį rodiklį siekiama padidinti iki 140 mln. eurų. Be to, biometano plėtra leistų efektyviau išnaudoti žemės ūkyje susidarančias atliekas – mėšlą ir srutas – ir sukurtų papildomas pajamas regionams.
Tarp ekonomikos ir klimato tikslų
Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos tikslų pagal atsinaujinančių energijos išteklių dalį transporte. Todėl biodegalų ir biometano skatinimas laikomas viena greičiausių priemonių šiam atotrūkiui mažinti.
Seimo sprendimas didinti biometano vertės koeficientą gali tapti svarbiu postūmiu ne tik mažinant kainas vartotojams, bet ir stiprinant šalies energetinę nepriklausomybę.
Augančių naftos kainų ir geopolitinio neapibrėžtumo kontekste tai – ne pavienis sprendimas, o dalis platesnio posūkio, kuriame vis daugiau valstybių renkasi vietinius, atsinaujinančius energijos šaltinius.
