Pasak Atsinaujinančių degalų asociacijos „Future Fuel“ prezidento Vytauto Kisieliaus, vietinių bendrovių aktyvumas šiame sektoriuje ypač svarbus, kai užsienio investicijos lėtėja.
„Tai ne tik stiprina šalies ekonomiką, bet ir didina energetinę nepriklausomybę transporto sektoriuje“, – pažymi jis.
Didžiausią projektą šiuo metu įgyvendina „Mestilla“, Klaipėdos LEZ teritorijoje baigianti 70 mln. eurų vertės modernios rapsų perdirbimo gamyklos statybas. Jos metiniai pajėgumai sieks iki 500 tūkst. tonų sėklų. Įmonė taip pat skiria 10 mln. eurų pažangių atsinaujinančių degalų plėtrai.
Tuo metu „Rapsoila“ Mažeikių regione plečia gamybą ir investuoja 11 mln. eurų į biodyzelino gamybą iš atliekų – naudoto kepimo aliejaus bei maisto pramonės likučių.
Bioetanolio ir biometano proveržis
Pasvalyje veikianti „Kurana“ investavo 18 mln. eurų į gamybos linijas, leidžiančias gaminti pažangų bioetanolį iš ne maisto žaliavų. Pajėgumai sieks 10 tūkst. kubinių metrų per metus.
Biometano gamybos sektorius taip pat sparčiai plečiasi. „Green Genius“ jau pritaikė 7 biodujų jėgaines biometano gamybai ir tiekia jį į perdavimo tinklą. Investicijos siekia 35 mln. eurų, o metinis potencialas – apie 100 GWh.
„Akola group“ šiemet planuoja pradėti biometano gamybą Lukšiuose, kur investicijos siekia 9 mln. eurų. Čia biometanas bus gaminamas iš gyvulių mėšlo – tai reikšmingai sumažins emisijų intensyvumą.
Tuo metu „Tube Green“ Pasvalio rajone papildomai investuoja 17 mln. eurų ir šiemet padvigubins savo gamybos pajėgumus iki 200 GWh per metus.
Šios investicijos ne tik didina tvarių degalų pasiūlą, bet ir sudaro sąlygas spartesnei žaliojo transporto plėtrai Lietuvoje bei prisideda prie bendrų klimato tikslų įgyvendinimo.
