Naujoji schema grindžiama multimodaliniu modeliu – konteineriai dalyje kelio bus perkeliami iš laivų į sunkvežimius. Tokį sprendimą skatina ribojimai plaukiant per Hormūzo sąsiaurį, dėl kurių tradiciniai jūriniai maršrutai regione tampa mažiau prognozuojami.
„MSC“ pranešė, kad paslauga startuos 2026 m. gegužės 10 d. iš Antverpeno. Maršrutas apims uostus Vokietijoje, Italijoje, Lietuvoje ir Ispanijoje, o vėliau per Sueco kanalą drieksis į Raudonąją jūrą.
Pagrindiniai operaciniai mazgai bus Saudo Arabijos uostai Džida ir King Abdullah. Šiuose uostuose dalis konteinerių bus perkeliama į kelių transportą.
Numatyta, kad sunkvežimiai gabens konteinerius iš Džidos į Dammamą rytinėje Saudo Arabijos pakrantėje. Šis sausumos segmentas siekia apie 1,3 tūkst. km ir eina per Rijadą. Dammame kroviniai bus perkraunami į feeder tipo laivus ir toliau gabenami į Persijos įlankos uostus, įskaitant Abu Dabį ir Jebel Ali Dubajuje.
Taip vienas jūrinis segmentas pakeičiamas kombinuotu sprendimu – uostas–kelias–uostas.
Hormūzo sąsiauris – strategiškai jautri vieta
Iki pastarųjų ribojimų per Hormūzo sąsiaurį judėjo apie 20 proc. pasaulinių naftos ir dujų tiekimų, todėl bet kokie apribojimai šiame regione turi tiesioginį poveikį logistikos grandinėms.
Reaguodamos į situaciją, ir kitos laivybos bendrovės diegia alternatyvius sprendimus. „Hapag-Lloyd AG“ pradėjo sausumos maršrutus per Saudo Arabiją ir Omaną, o „A.P. Moller–Maersk A/S“ plečia vadinamojo „landbridge“ modelio sprendimus. Omano ir Jungtinių Arabų Emyratų uostai fiksuoja augančias perkrovos apimtis bei didesnį kelių transporto poreikį.
Tai rodo, kad Persijos įlankos regionas vis labiau veikia kaip integruota jūrų ir sausumos koridorių sistema.
Kelių transporto vaidmuo didėja
Džidos–Dammamo koridorius tampa svarbia jungtimi tarp Raudonosios jūros ir Persijos įlankos. Kelių transportas šiame modelyje atlieka ne tik paskirstymo, bet ir strateginio tranzito funkciją.
Lygiagrečiai plečiami feeder ryšiai su Bahreinu, Iraku ir Kuveitu, stiprinant regioninį konteinerių paskirstymo tinklą.
Operacinės pasekmės: ilgesnis tranzitas ir didesnės sąnaudos
Multimodaliniai sprendimai turi ir ekonominių pasekmių. Rinkos vertinimu, tokie maršrutai:
- ilgina tranzito laiką,
- didina operacines sąnaudas,
- augina CO2 emisijas visoje tiekimo grandinėje.
Tuo pačiu didėja apkrova uostams už Hormūzo sąsiaurio ribų, ypač Omane ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, o tai skatina investicijas į infrastruktūrą ir kelių tinklą.
Globali logistika tampa hibridinė
„MSC“ sprendimas atspindi platesnę tendenciją: jūrų transportas vis dažniau integruojamas su sausumos koridoriais, siekiant užtikrinti tiekimo grandinių tęstinumą geopolitinės įtampos sąlygomis.
Geografiškai jautriuose regionuose kelių transportas tampa ne tik paskirstymo, bet ir strategine tarptautinių tiekimo grandinių dalimi, kurios patikimumas tiesiogiai veikia prekybos srautus tarp Europos ir Artimųjų Rytų.
