Priemonę 2026 m. vasario 27 d. patvirtino Milano teismas, o ją įvykdė Italijos finansų policija – Guardia di Finanza. Tyrime nagrinėjamas laikotarpis nuo 2020 iki 2024 m., o pagrindinis įtarimas susijęs su fiktyviomis sąskaitomis ir „imituota“ subranga, kuri, tyrėjų teigimu, galėjo maskuoti neteisėtą darbo jėgos tiekimą sandėlių ir operacijų veikloje.
Prokurorai teigia, kad tokiose schemose subrangovų tinklas gali veikti kaip savotiškas „darbo rezervuaras“. Formaliuose dokumentuose darbuotojus įdarbina kooperatyvai ar mažesnės įmonės, tačiau realią darbo organizaciją ir kontrolę esą vykdo pagrindinis rangovas arba klientas.
Tokiu modeliu, tyrėjų vertinimu, galima ne tik sumažinti darbo kaštus, bet ir gauti mokestinių pranašumų – pavyzdžiui, susigrąžinti PVM ar sumažinti socialinių įmokų naštą.
Kartojasi panašus teisėsaugos scenarijus
„CEVA“ byla nėra pavienė. Per pastaruosius dvejus metus Italijoje pradėta keletas rezonansinių tyrimų, susijusių su logistikos sandėlių darbo organizavimo modeliais.
2025 m. balandį Milano finansų policija vykdė turto konfiskavimo nurodymus daugiau nei 30 mln. eurų vertės byloje, susijusioje su „Kuehne+Nagel“ operacijomis. Tyrimas taip pat buvo susijęs su įtariamu fiktyvių sąskaitų naudojimu ir galimu darbo jėgos tiekimo maskavimu per subrangą.
Dar anksčiau, 2024 m. liepą, tyrimas pradėtas dėl „GXO Logistics“ veiklos Italijoje. Tąkart pranešta apie 83,9 mln. eurų turto konfiskavimą, o tyrimo centre buvo vadinamasis „darbo rezervuarų“ modelis.
2025 m. liepą panašūs kaltinimai buvo pateikti ir „Rhenus Logistics“, kur byloje kalbėta apie daugiasluoksnę „filtrų“ įmonių struktūrą. Žiniasklaidoje minėti ir klientai, tarp jų IKEA grupės įmonės, tačiau institucijos pabrėžė, kad jos nėra tiriamos.
Tų pačių metų rugsėjį Turino teismas dar vienoje byloje nurodė konfiskuoti 26,5 mln. eurų ir įvesti teisminę priežiūrą įmonei, kuri, kaip teigta tyrime, buvo naudojama kaip tarpinė grandis tarp darbuotojų „rezervuarų“ ir galutinių klientų.
Šių bylų seka rodo aiškėjančią teisėsaugos kryptį: atsakomybė vis dažniau nagrinėjama ne tik paskutinėje subrangos grandyje, bet ir aukščiau – pagrindinių rangovų bei klientų lygmenyje.
Senos bylos šešėlis
Dabartinis tyrimas svarbus ir dėl konteksto. „CEVA Logistics“ Italijos veikla jau buvo sulaukusi teisėsaugos dėmesio – 2019 m. įmonei kitoje byloje buvo pritaikyta teisminė administracija. Ji vėliau buvo panaikinta, o pati bendrovė teigė, kad teismas 2020 m. nutraukė priemonę po atliktų atitikties ir tiekimo grandinės pokyčių.
Tačiau naujas tyrimas rodo, kad Milano prokurorai šią problemą linkę vertinti ne kaip pavienius pažeidimus, o kaip struktūrinę logistikos sektoriaus riziką.
Politinė diskusija dėl subrangos
Didėjant bylų skaičiui, diskusija Italijoje persikelia ir į politinį lygmenį. Po „Rhenus“ bylos Demokratų partija (Italija) atstovai Maria Cecilia Guerra ir Arturo Scotto pareiškė, kad dabartinis teisinis reguliavimas leidžia neteisėtą darbo jėgos tiekimą slėpti po subrangos forma.
Politikai siūlo peržiūrėti Įstatyminis dekretas 276/2003 nuostatas ir aiškiau apibrėžti ribą tarp tikros verslo subrangos ir darbuotojų „nuomos“.
Teisininkai pažymi, kad tikras subrangos modelis („appalto“) turėtų reikšti savarankišką rangovo veiklą: jis pats organizuoja darbą, valdo personalą ir prisiima verslo riziką. Logistikos sandėliuose ši riba dažnai tampa neaiški, nes darbo procesus, tikslus ir kontrolę gali nustatyti užsakovas.
Italija jau pradėjo griežtinti reguliavimą – pavyzdžiui, priėmus Dekretas‑įstatymas 19/2024. Tačiau kritikai teigia, kad be aiškesnio subrangos ribų apibrėžimo vien teisėsaugos priemonių gali nepakakti.
Logistikos sektoriui siunčiama aiški žinutė: sudėtingos subrangos struktūros nebėra vien organizacinis pasirinkimas – jos gali tapti baudžiamosios atsakomybės klausimu.
