Strasbūre priimtoje rezoliucijoje už griežtesnį subrangos reguliavimą balsavo 332 europarlamentarai, 209 pasisakė prieš, 33 susilaikė. Parlamentas ragina Komisiją parengti direktyvą, kuri:
- įvestų darbo tarpininkų licencijavimą ES mastu,
- uždraustų tarpininkams imti mokesčius iš darbuotojų,
- įtvirtintų solidarią atsakomybę už atlyginimus ir socialines įmokas visoje subrangovų grandinėje.
Rezoliucija nėra teisiškai privaloma, tačiau ji daro politinį spaudimą Komisijai. Jei ši pritartų iniciatyvai, per 12 mėn. turėtų būti pateiktas teisės akto projektas.
Kodėl taikiklyje – transportas
Kelių transporto sektorius EP diskusijose minimas kaip viena rizikingiausių šakų dėl ilgos ir dažnai daugiapakopės subrangos struktūros. Praktikoje tai reiškia, kad užsakymą gali sudaryti keli tarpiniai lygmenys – nuo didžiojo užsakovo iki realiai pervežimą vykdančios mažos ar vidutinės įmonės.
Europarlamentarų argumentas – ilgos grandinės gali apsunkinti atsakomybės nustatymą, sudaryti sąlygas socialiniam dempingui ir mažinti darbo saugos standartus.
Tačiau verslui klausimas formuluojamas kitaip: ar ES intervencija nepavers įprasto logistikos organizavimo modelio reguliacine rizika?
Trys galimi scenarijai
Jei būtų įvesta solidari atsakomybė visoje subrangos grandinėje, pasekmės sektoriui galėtų būti reikšmingos.
1. Administracinės sąnaudos.
Pagrindinis rangovas turėtų įrodyti, kad visi subrangovai laikosi darbo, mokesčių ir socialinių taisyklių. Tarptautinėse tiekimo grandinėse tai reikštų nuolatinę dokumentų kontrolę, auditą ir papildomą teisinę riziką.
2. Kainų spaudimo persiskirstymas.
Mažų maržų sektoriuje bet kokia papildoma atsakomybė dažnai perkeliama į kainą. Tai gali reikšti aukštesnius tarifus užsakovams, mažesnį subrangovų pasirinkimą ir griežtesnę partnerių atranką.
3. Rinkos konsolidacija.
Mažos ir vidutinės įmonės gali neturėti administracinių pajėgumų atitikti naujų reikalavimų. Dėl to stiprėtų didieji operatoriai, galintys absorbuoti reguliavimo kaštus. Tai reikštų mažesnę konkurenciją ir didesnę rinkos koncentraciją.
Profesinės sąjungos: reikia stabdyti dempingą
Europos transporto darbuotojų federacija (ETF) ir kelių vežėjų organizacija UETR palaiko iniciatyvą. Jų vertinimu, daugiapakopė subranga spartina tarifų spaudimą žemyn, silpnina mažų įmonių derybinę poziciją ir skatina neskaidrius darbo modelius.
Remiamasi ir platesniu kontekstu: Europolo duomenimis, 86 proc. pavojingiausių nusikalstamų tinklų ES naudojasi legaliomis verslo struktūromis veiklai vykdyti ar pinigams plauti, o logistika laikoma viena jautresnių sričių.
Profesinių sąjungų argumentas – griežtesnės taisyklės sustiprintų sąžiningą konkurenciją.
Verslas: grėsmė paslaugų laisvei
Kita pusė – dalis verslo organizacijų – įspėja apie pernelyg platų reguliavimą.
Vokietijos transporto ir logistikos asociacija DSLV pabrėžia, kad subranga yra struktūrinė logistikos dalis. Tiekimo grandinės apima muitinės tarpininkus, sandėliavimo operatorius, perkrovimo terminalus, kelių, geležinkelių ar jūrų transportą. Nedaug įmonių gali savarankiškai teikti visas šias paslaugas.
Verslo atstovų vertinimu, subrangos ribojimas reikštų intervenciją į paslaugų teikimo laisvę, solidari atsakomybė globaliose grandinėse gali būti praktiškai neįgyvendinama, ir galimas šalutinis efektas – kainų augimas ir mažesnis ES logistikos konkurencingumas.
Mobilumo paketo kontekstas
Transporto sektorius jau patyrė reikšmingą reguliavimo bangą per Mobilumo paketą. Nauja direktyva subrangos srityje būtų dar vienas sluoksnis, kuris galėtų paveikti tarpvalstybinį paslaugų teikimą.
Klausimas, kurį kelia rinkos dalyviai: ar reikalinga nauja teisėkūra, ar pakaktų efektyviau įgyvendinti jau galiojančias taisykles?
Kol kas kalbama apie politinį signalą, o ne apie konkretų teisės aktą. Tačiau pats faktas, kad subrangos klausimas įtraukiamas į ES lygmens reguliavimo darbotvarkę, transporto įmonėms yra svarbus.
Jei direktyva būtų parengta, ji galėtų:
- pakeisti santykių su ekspeditoriais struktūrą,
- apriboti daugiapakopes užsakymų grandines,
- padidinti atsakomybės ir atitikties kaštus,
- skatinti rinkos konsolidaciją.
Verslui tai reiškia vieną dalyką: subrangos modeliai, kurie dešimtmečius buvo laikomi įprasta logistikos praktika, gali tapti reguliavimo objektu.
Galutinis sprendimas priklausys nuo to, ar Komisija matys poreikį griežtai harmonizuoti taisykles, ar pasirinks švelnesnį, tikslinį reguliavimo variantą. Transporto sektoriui tai – ne socialinė, o aiškiai ekonominė diskusija.
