Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) surengtame internetiniame seminare Turkijos, Irako, Saudo Arabijos ir Kataro atstovai aptarė, kaip keičiasi srautai ir kur formuojasi pagrindiniai trikdžiai.
Ekspertai pabrėžia, kad kelių transportas nepakeis jūrų transporto masto. Tačiau jis tampa kritiniu sprendimu, kai būtina greitai pervežti prioritetinius ar veiklai jautrius krovinius, o jūrų maršrutai tampa lėtesni ar rizikingesni.
Pastarosiomis savaitėmis daugiau dėmesio skiriama krypčiai iš Turkijos per Iraką link Persijos įlankos valstybių. Šis koridorius vertinamas kaip viena realiausių alternatyvų daliai srautų.
Turkija siekia įtvirtinti jungties vaidmenį
Turkijos susisiekimo ir infrastruktūros ministerijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Hasanas Bozas teigė, kad šalis remiasi išplėtotu pasienio punktų, Ro-Ro jungčių ir uostų tinklu. Per pagrindinius vartus į Europą kasdien juda apie 2,5 tūkst. sunkvežimių.
Turkijos uostai – „Istanbul“, „Pendik“, „Çeşme“, „Izmir“ ir „Mersin“ – palaiko reguliarias jungtis su Italija ir Prancūzija. Metinis kelių transporto operacijų skaičius tarp Turkijos ir Europos Sąjungos valstybių siekia apie 1,3 mln.
Pasak H. Bozo, po Rusijos ir Ukrainos karo pradžios kai kuriuose maršrutuose, susijusiuose su Turkija, srautai išaugo apie 60 proc. Jo teigimu, svarbi ne tik infrastruktūra, bet ir leidimų sistema: skaitmeniniai leidimai leidžia greičiau perskirstyti maršrutus ir mažina administracinę naštą.
Irakas – centrinė sausumos grandis
Irako Generalinės sausumos transporto bendrovės vadovas Mortada Kareemas Al-Shahmani pažymėjo, kad šalis tampa pagrindine šiaurės–pietų jungtimi tarp Turkijos, Europos ir Persijos įlankos rinkų.
Irakas investuoja į Araro pasienio punktą su Saudo Arabija, siekdamas didinti tranzito apimtį. Tranzitas per šalį pristatomas kaip konkurencingas tiek laiko, tiek sąnaudų požiūriu.
Ilgalaikėje perspektyvoje Bagdadas sieja šias ambicijas su „Development Road“ projektu – apie 1,2 tūkst. kilometrų kelių ir geležinkelių tinklu, kuris sujungtų Faw uostą su Turkija ir toliau su Europa.
Saudo Arabijoje – staigus kainų šuolis
Saudo Arabijos logistikos bendrovės „Flow Progressive Logistics“ atstovas Achrafas Ellili teigė, kad pirmosiomis krizės savaitėmis rinka susidūrė su dideliu neapibrėžtumu.
Anksčiau apie 2 tūkst. JAV dolerių siekęs frachtas pakilo iki 7–9 tūkst. JAV dolerių. Išaugo ir draudimo bei rizikos priedai.
Pasak A. Ellili, didžiausias spaudimas tenka kelių transportui – trūksta vilkikų, sudėtingėja vairuotojų rotacija, riboti šaldytuvinių puspriekabių pajėgumai. Papildomų iššūkių kelia skirtingos muitinės sistemos ir ribotas duomenų suderinamumas.
„Saudi Automobile & Touring Association“ atstovas Hasanas A. Almanasifas pažymėjo, kad kroviniai aktyviau juda tarp Raudonosios jūros pakrantės ir Persijos įlankos uostų, tačiau pagrindinis ribojantis veiksnys išlieka transporto priemonių ir operatorių trūkumas.
Kataras jau testuoja alternatyvą
„Aero Group of Companies“ atstovas Thampoo Kurianas nurodė, kad bendrovė užregistravo apie dešimt puspriekabių „Qatar Airways“ kroviniams gabenti kelių transportu. Įvykdyta 11–12 reisų, o tranzito laikas, palyginti su ankstesniais maršrutais, sutrumpėjo apie 40–50 proc.
Kroviniai jau pasiekė Saudo Arabiją ir Kuveitą, svarstomos ir kitos Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos rinkos – Bahreinas bei Jordanija.
Vis dėlto apimtys išlieka ribotos: dalis vilkikų grįžta tušti, o rinkos dalyvių informuotumas apie alternatyvius maršrutus nevienodas.
Sienos ir leidimai – kritinė grandis
Seminaro dalyviai pabrėžė, kad muitinės procedūros, tranzito dokumentai ir leidimų sistemos tampa ne mažiau svarbūs nei pati infrastruktūra. TIR sistema išlieka viena pagrindinių tranzito priemonių regione.
Ekspertų vertinimu, jei geopolitinė įtampa užsitęstų, sausumos koridoriai išliks svarbiu, nors ir riboto masto sprendimu. Jie negali pakeisti jūrų transporto, tačiau gali amortizuoti staigius tiekimo grandinių sutrikimus ir stabilizuoti dalį srautų regione.
