Muitinės tarpininko paslaugą teikiančios bendrovės „Bunasta“ akcininkas, Transporto inovacijų asociacijos (TIA) valdybos pirmininkas J. Adomavičius pasakoja, kad prieš dvi savaites pradėti kurti planai, kaip atidaryti žaliąjį koridorių kroviniams į Klaipėdos jūrų uostą. Tai leistų aprūpinti Lietuvos uostą darbu, tačiau išlieka problema, kad sunkvežimiai toliau ilgiai stovi Ukrainos-Lenkijos pasienyje.
„Dėl šios priežasties svarstome, kaip pritaikyti Lietuvoje naudojamą sistemą, kuomet iš anksto įforminami muitinės dokumentai. Turime visus reikiamus leidimus, kad transportas judėtų daug greičiau. Ne paslaptis, maisto prekes vežantys automobiliai dėl Lenkijos patikrinimų ant sienos stovi nuo 7 parų ir daugiau. Siūlome perkelti patikrą tos šalies muitinei, į kurią atvyksta krovinys“, – tvirtina jis.
J. Adomavičius skaičiuoja, kad dėl sustojusių krovinių viena diena prastovų vien jo įmonei kainuoja 4 tūkst. eurų.
„Anksčiau per mėnesį įformindavome virš 7 tūkst. transporto priemonių iš Ukrainos į Europos Sąjungą. Nuo pirmadienio, mano žiniomis, „Bunasta“ nei vienos transporto priemonės neįformino. Tai kasdien kainuoja po 4 tūkst. eurų ir kuo toliau tai tęsis, tuo nuostoliai bus didesni“, – aiškina jis.
J. Adomavičiaus teigimu, dėl karo Ukrainoje, muitinės tarpininko paslaugas teikiančios bendrovės patyrė nemenkus nuostolius, todėl didelis lūkestis teiktas tranzitui iš Ukrainos.
„Žaliojo koridoriaus idėja su iš anksto suformintais dokumentais, numerių skanavimas ant sienos ir papildomo koridoriaus atidarymas labai gelbėtų. Ką tik buvau Ukrainos pasienyje, kuriame yra laisvų eilių ir jas būtų galima išnaudoti, tačiau jiems trūksta žmogiškųjų resursų. Ir, be abejojo, pagrindinis stabdis yra Lenkijos muitinė, o dar labiau – Lenkijos veterinarijos tarnyba. Siūlome veterinarijos patikrinimą perkelti į atvykimo muitinę, taip atkristų kroviniai, kurie vyksta į Lenkiją ir jie galėtų ramiai vykti į Lietuvos Klaipėdos uostą“, – komentuoja jis.
Transporto inovacijų asociacijos (TIA) narės, logistikos bei ekspedijavimo paslaugas teikiančios bendrovės „Aurida Logistics Solutions“ vykdomasis direktorius Maksim Grečkin teigia, kad jau daugiau nei dvi savaitės transporto priemonės yra užstrigusios Ukrainos-Lenkijos pasienio kirtimo postuose.
„Taip įvyko dėl lenkų ūkininkų nepasitenkinimo iš Ukrainos importuojant grūdus ir taip dempinguojant rinkos kainas. Turime tikrai didelių sąnaudų dėl prastovų, nes vairuotojams reikia mokėti, transportas turi dirbti. Turime kontraktinių įsipareigojimų savo užsakovams, kuriuos turime vykdyti ir šiuo atveju force major nelabai gelbėja. Skubėsime išvežti krovinius, kad spėtume į kontraktinius terminus“, – sako jis.
Kol kas M. Grečkin neskaičiuoja, kiek per šį laikotarpį buvo patirta nuostolių ir tvirtina, kad šiuo metu svarbu įvykdyti kontraktinius įsipareigojimus prieš užsakovus.
M. Grečkin teigimu, atnaujinus tranzitą per Lenkiją, kils nemažai iššūkių.
„Lenkai planuoja kabinti plombas, turi būti įvykdyta sąlyga, kad bus tranzitinės deklaracijos per Lenkijos Respubliką, kadangi šiai dienai nėra skaitmeninės plombos, kuri leistų kirsti Lenkijos valstybę. Todėl, mano žiniomis, lenkai planuoja formuoti kolonas, o pareigūnai turėtų lydėti po 15-20 sunkvežimių. Kiek tai yra realu, šiai dienai nelabai suvokiu.
Pirmadienį ketiname pakrauti krovinius ir testuosime, kaip reikės pervažiuoti šalį, nes kol kas nelabai suprantu. Pavyzdžiui, šiam momentui sudaryta elektroninė eilė, kurioje anksčiausiai galima registracijos diena pasienio kirtimui yra po 17 dienų, tačiau tai gali prasitęsti. Tai reiškia, kad net pakrovus transporto priemones pirmadieni, pasienį kirsime geriausiu atveju po dviejų savaičių. Per dvi savaites susidarė tokia transporto eilė, kad naujai pakrautos mašinos pasienį kirsti galės mažiausiai po dviejų savaičių, tai didina įmonės sąnaudas ir nuostolius“, – komentuoja TIA narės, logistikos bei ekspedijavimo paslaugas teikiančios bendrovės „Aurida Logistics Solutions“ vadovas.
M. Grečkin pabrėžia, kad ne tik logistikos sektoriaus įmonės kenčia, bet ir visa tranzito bei Klaipėdos uosto infrastruktūra netenka pajamų. Kiekviena tona perkrauta Lietuvos uoste atneša papildomų pajamų ir kitoms sferoms – degalinėms, užkandinėms, surenkami kelių mokesčiai, užmokestį gauna laivų agentai, sandėliai, krovos kompanijos ir t.t.