Prieš kelerius metu atliktų tyrimų duomenys patvirtina, kad nedidelė dehidratacija padvigubina vairuotojų daromų klaidų skaičių. Šiuo klausimu nuo dehidratacijos kenčiantys vairuotojai nenusileidžia apsvaigusiems nuo alkoholio. Vairuotojų dehidratacijos problema tampa itin aktuali vasarą, kai prie tipinių vairuotojo darbo metu patiriamų sunkumų prisideda… aukšta temperatūra.
„Visuotinai vyrauja požiūris, kad nemažai vairuotojų vengia gerti skysčius ilgų kelionių metu, siekdami išvengti pertraukų dėl lankymosi tualete. Tačiau mums yra žinoma, kad net ir nedidelė dehidratacija gali sukelti tokius simptomus kaip galvos skausmas, nuovargis ir mieguistumas“ – aiškina Jane Holdsworth (Europos hidrologijos institutas; EHI), komentuodama tyrimų rezultatus.
Primename, kad medicinos žurnale Physiology and Behaviour skelbto tyrimo duomenimis nustatyta, kad kalbant apie vairuotojų daromų klaidų skaičių, net nedidelę dehidrataciją galima palyginti su vairavimu apsvaigus nuo alkoholio.
Mokslininkai iš Loughborough University atliko eilę tyrimų, kuriuose dalyvavo vairuotojai – vyrai. Kai jų kūnuose buvo pakankamai vandens, buvo padaryti 47 eismo įvykiai, o dehidratacija sukėlė šio skaičiaus padidėjimą iki 101 incidento (panašaus rezultato galima tikėtis kalbant apie vairuotojus, sėdusius už vairo apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų).
Eismo įvykiai apėmė išvažiavimą iš eismo juostos, pavėluotą stabdymą ir užvažiavimą ar kirtimą juostų, skiriančių važiuojamąją dalį nuo kelkraščio.
Tyrimo metu analizuotas dehidratacijos lygis buvo žemas, panašus į tą, kuris atsiranda po sunkios darbo dienos, jei dienos metu buvo ribojamas skysčių vartojimas.
„Visi smerkiame vairavimą apsvaigus, tačiau paprastai nesusimąstome kaip kiti veiksniai veikia mūsų gebėjimus kelyje. Tuo tarpu vienas iš tokių kenksmingų veiksnių – tai organizmo dehidratacija. Neabejotina, kad vairavimas apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų padidina eismo įvykių riziką, vis dėlto mūsų atradimai iškelia į dienos šviesą anksčiau nepastebėtą grėsmę ir atskleidžia būtinybę skatinti vairuotojus palaikyti tinkamą skysčių kiekį organizme.
Norint geriau suvokti mūsų atradimo padarinius, reikia pabrėžti, kad daromų klaidų atžvilgiu mūsų stebėti vairuotojai elgėsi panašiai kaip ir asmenys, kurių alkoholio koncentracija kraujyje siekia 0,8 promilės. Pažymėtina, kad su tokia alkoholio koncentracija Didžiojoje Britanijoje asmuo gali vairuoti. Kitaip tariant, vairuotojai, kurių organizmai yra dehidratuoti, daro tiek pat klaidų kiek ir neblaivūs” – konstatavo tyrimus kuravęs prof. Ronas Maughanas iš Loughborough University (tyrimai atlikti Loughborough University Sporto, fizinių pratimų ir sveikatos mokslų katedroje).
Pastaruoju metu kampanijos „Gėrimas, Tavo geriausi degalai“ metu Ispanijos automobilių klubas priminė, kad dehidratacija didina vairuotojų agresiją 66 proc., mažina koncentraciją 27 proc. Dėl dehidratacijos trečdalis vairuotojų išvažiuoja už eismo juostos ribų, o nuovargis atsiranda dvigubai greičiau (šaltinis: Diario de Transporte).
Atsižvelgiant į tai, kad vairuotojų daromos klaidos sukelia per daug kolizijų ir eismo įvykių, EHI kviečia vairuotojus būti atsargiais ir rūpintis tinkamu skysčių kiekiu organizme prieš išvažiuojant į trasą, ypač karštais vasaros mėnesiais.
Pagal Europos maisto produktų saugos tarnybą (EFSA), sveikas suaugęs žmogus turi išgerti vidutiniškai 2-2,5 l skysčių per dieną (taikoma esant vidutinei oro temperatūrai ir vidutiniškam fiziniam aktyvumui). Pasak EHI, 20-30 proc. vandens poreikio padengia maistas, o likusius 70-80 procentus teikia gėrimai (visi, ne tik grynas vanduo).
Specialistai pabrėžia reguliaraus įpročio gerti skysčius visos dienos metu svarbą. Svarbu nesivadovauti vien troškulio pojūčiu. Esant vidutiniam fiziniam krūviui, patariama išgerti mažiausiai vieną stiklinę skysčių (250 ml) per valandą.
Kalbama ne tik apie vandenį, bet ir apie sultis, arbatą ir kitus gėrimus, kurie užtikrina tinkamą skysčių kiekį organizme.
„Nemažai iš mūsų ima vandens buteliuką tik tada, kai jaučia troškulį. Tuo tarpu troškulys tai jau pirmasis dehidratacijos požymis. Koncentracija, atmintis, budrumas ir reakcijos greitis priklauso nuo vandens lygio organizme. Todėl jei esate trasoje, nesiskirkite su vandens buteliuku. Tinkamas skysčių kiekis organizme užkerta kelią galvos skausmams, kurie dažniausiai atsiranda dėl dehidratacijos. Jei trasoje jaučiate nuovargį, vietoj energetinio gėrimo reguliariai gerkite vandenį. Be to, vanduo gali sumažinti stresą, reguliuoja kūno temperatūrą ir išvalo iš organizmo toksinus. Vanduo taip pat padeda įsisavinti naudingąsias medžiagas, teikia mineralines medžiagas ir reguliuoja spaudimą. Be tinkamo vandens kiekio žmogaus organizmas negali tinkamai funkcionuoti“ – sako Patricija Rubik (Trans.eu Grupės fondas Truckers Life).
