Sunki avarija, kurioje dalyvauja sunkiasvorė transporto priemonė, visada turi žmogiškų, finansinių ir veiklos pasekmių. Tačiau keičiasi tai, kaip institucijos vertina atsakomybę. Po mirtinos ar sunkius sužalojimus sukėlusios avarijos klausimas vis dažniau formuluojamas ne tik taip, kas įvyko prie vairo, bet ir ką apie galimas rizikas žinojo vežėjas, kokios kontrolės priemonės buvo įdiegtos ir ar įmonė apskritai gali būti laikoma patikima komercinio transporto operatoriumi.
Šią tendenciją iliustruoja ir Jungtinės Karalystės transporto priežiūros praktika. Didžiosios Britanijos eismo komisijos metinėse ataskaitose pabrėžiama, kad profesionaliems vairuotojams taikomas aukštesnis elgesio standartas nei paprastiems eismo dalyviams.
Praktikoje tai reiškia, kad vienas rimtas incidentas gali tapti ne tik vairuotojo atsakomybės klausimu. Jis gali išprovokuoti platesnį tyrimą dėl techninės priežiūros, vidaus kontrolės, licencijų valdymo ar net vežėjo reputacijos.
Prancūzija: griežtėjantis požiūris po mirtinų avarijų
Vienas aiškiausių griežtėjančios teisinės praktikos pavyzdžių yra Prancūzija. Ten mirtinos avarijos su sunkinančiomis aplinkybėmis gali būti kvalifikuojamos kaip sunkūs kelių nusikaltimai.
Tarp sunkinančių aplinkybių gali būti:
- vairavimas apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų,
- vairavimas be teisės vairuoti,
- greičio viršijimas daugiau nei 30 km/val.,
- pasišalinimas iš eismo įvykio vietos,
- atsisakymas paklusti policijos reikalavimams,
- naudojimasis telefonu ar ausinėmis vairuojant.
Pagal Prancūzijos teisę už vadinamąją „kelių eismo žmogžudystę“ gali grėsti iki 7 metų laisvės atėmimo ir iki 100 tūkst. Eur bauda.
Tačiau svarbiausia autoparkams yra ne tik pati sankcija. Po tokių avarijų tyrėjai vis dažniau vertina ir darbdavio veiksmus: ar vairuotojas buvo tinkamai patikrintas, ar egzistavo saugos politika, ar buvo valdoma apsvaigimo rizika ir ar šios taisyklės realiai buvo taikomos.
Vokietija ir Ispanija rodo tą pačią kryptį
Panaši teisinė logika matoma ir kitose Europos šalyse.
Vokietijoje rimti eismo pažeidimai jau dabar gali pereiti į baudžiamosios teisės sritį. Pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 222 str., mirtis dėl neatsargumo gali būti vertinama kaip baudžiamasis nusikaltimas, o 315c straipsnis numato atsakomybę už pavojingą elgesį kelyje – pavyzdžiui, vairavimą apsvaigus ar kitą pavojingą vairavimą, keliantį grėsmę žmonių gyvybei ar turtui.
Ispanija rodo kitą šios tendencijos pusę – griežtą administracinės atsakomybės sistemą. Šalies transporto teisė pažeidimus skirsto į lengvus, sunkius ir labai sunkius, o rimti pažeidimai gali lemti dideles baudas, licencijos apribojimus ar papildomus patikrinimus.
Tai sustiprina bendrą tendenciją: institucijos vis dažniau vertina ne vien konkretų incidentą, o visą vežėjo atitikties sistemą.
