„Šiandien 6:35 val. pasibaigė visą naktį vykstantys darbai dėl „Mobilumo paketo“. Europos Sąjungos Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė susitarimą“, – informuoja Transporto komiteto pirmininkė Karima Delli.
Naktį suderintas tekstas bus pateiktas balsavimui Europos Parlamente ir ES Taryboje. Jei jis bus priimtas, tai reiškia darbo su reglamentais pabaigą ir galutinį Paketo patvirtinimą. Ar tai atsitiks? Gali būti, kad ne, nes europarlamentarai iš Lenkijos jau užtikrina, kad pateiks šiam dokumentui pakeitimus.
Good morning! We have just reached a provisional agreement on the Mobility Package I with the @Europarl_EN. The agreement is still subject to @EUCouncil approval. #EU2019FI pic.twitter.com/56q4THy5Qs
— EU2019FI (@EU2019FI) 12 grudnia 2019
„Po 10 valandų derybų per 4-ąjį trišalį susitikimą dėl „Mobilumo paketo“ buvo pasiektas kompromisas. Tačiau vežėjų iš Vidurio ir Rytų Europos požiūriu tai vis dar nėra optimalus sprendimas (…). Tai taip pat prieštarauja “Naujam žaliajam sandėriui“, nes dėl jo padidės tuščių važiavimų skaičius, taigi padidės transporto išmetamas CO2 kiekis“,- komentuoja Trans.INFO pranešime europarlamentaras Kosma Zlotovkis (Kosma Złotowski).
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ sako, kad Europos Sąjungos planai įpareigoti vilkikų vairuotojams grįžti namo kas aštuonias savaites lems tūkstančių darbo vietų praradimą.
„Galime pasakyti aiškiai – mūsų skaičiavimais apie 34 tūkst. darbo vietų iš Lietuvos iškeliaus“, – BNS sakė „Linavos“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius.
Europarlamentarai anksčiau siūlė įpareigoti įmones grąžinti vairuotojus namo mažiausiai kas keturias savaites, tačiau po derybų su valstybėms narėms atstovaujančia Suomija ketvirtadienį nustatytas aštuonių savaičių terminas, BNS pranešė šaltiniai Briuselyje
Pasak „Linavos“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius, šis pakeitimas neturės esminės įtakos.
„Mirštančio žmogaus garstyčių kompresai neišgelbės, todėl didelio skirtumo tarp keturių ir aštuonių savaičių nėra. Pats automobilių gražinimo faktas yra blogas dalykas“, – BNS sakė M. Atroškevičius.
Jis teigė, kad tokie reikalavimai nedera su ekologija, nes vilkikų grąžinimas didins taršą. Pasak M. Atroškevičiaus, „Linava“ ketina toliau tęsti diskusijas dėl vadinamojo mobilumo paketo, tačiau didelių vilčių pasiekti teigiamą rezultatą neturi.
„Tikrai kalbėsime ir diskutuosime, kokių dar žingsnių galime imtis, bet čia jau yra ne asociacijos, o valstybės kompetencija. Deja, pastaruoju metu ne viskas pas mus yra gerai su valstybės požiūriu į transporto sektorių, buvo priimta daug nepamatuotų sprendimų– dėl mokesčių pakėlimo ir kitų klausimų“, – tvirtino M. Atroškevičius.
Jis apgailestavo, kad Lietuva, kurios ekonomikoje transporto sektoriui tenka tikrai svarbus vaidmuo, nesugebėjo apginti savo pozicijų.
„Dėl mobilumo paketo mes gal neturime priekaištų institucijoms ir žmonėms, kurie su tuo dirbo, tačiau rezultatas yra neigiamas, mes nesugebėjome įtikinti kitų šalių vyriausybių. Lietuvai taip yra minusas, mums tai yra daug svarbiau nei kitoms šalims, todėl tai silpnina mus kaip valstybę“, – teigė M. Atroškevičius.
„Linavos“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis sako, kad dėl tokio sprendimo Lietuvos transporto sektorius patirs didžiulius praradimus, kurie labiausiai paveiks smulkias įmones.
Anot T.Garuolio, dėl mobilumo paketo ir transporto sektoriaus komandiruojamiems darbuotojams didėsiančios minimalios mėnesio algos, augs krovinių vežimo automobiliais sektoriaus koncentracija ir atitinkamai mažės konkurencijos lygis.
„Tikėtina, kad šalies ekonomikai, krovinių vežimo automobiliais sektoriaus patiriami iššūkiai galėtų lemti mažiausiai 1,6 proc. BVP praradimus“, – komentare žiniasklaidai tvirtino T. Garuolis.
Jo teigimu, dėl įmonių bankrotų tapusiems bedarbiais transporto sektoriaus darbuotojams bedarbių išmokoms iš valstybės pareikalaus apie 111 mln. Eur vienkartinių išlaidų, prognozuojama, kad bus prarasta 102 mln. Eur valstybės biudžeto pajamų, iš kurių dėl negautų Sodros įmokų – 65 mln. Eur ir negauto GPM – 37 mln. Eur.
Lietuvos verslininkai ir vyriausybės atstovai sako, kad griežtesnėmis taisyklėmis vežėjams Vakarų europiečiai siekia juos išstumti iš rinkos. Vakarų europiečiai teigia, kad griežtesnės taisyklės užkirs kelią piktnaudžiauti ir pagerins darbuotojų padėtį.
„Mobilumo paketo“ pranašumai ir trūkumai
Sektorius teigiamai vertina „Romos I“ reglamento blokavimą. Jis kėlė grėsmę, kad atskiros valstybės narės galės reikalauti vairuotojų įdarbinimo pagal savo nacionalinę teisę. Taigi tai būtų daugiau nei komandiravimas.
Kuo Lietuva gali būti patenkinta?
– didesnio lankstumo dėl sutrupintų vairuotojų poilsių atsiėmimo išlaikymu,
– laisve pasirinkti vietą, kurioje vairuotojas galės praleisti reguliarių poilsį,
– 7 metais tachografų montavimui lengvose komercinėse transporto priemonėse, kurių maksimalus leistinas svoris tai 2,5 tonos,
– esamos kabotažo sistemos – 3 operacijos per 7 dienas – išlaikymu,
– nauju straipsniu, kuriame nurodoma, kad būtina tarptautiniais susitarimais reglamentuoti vežėjų iš trečiųjų šalių statusą, kad jie nebūtų nesąžininga konkurencija,
– papildoma galimybe pailginti vairuotojo darbo laiką, kad jis pasiektų registracijos šalį, pvz., kilus eismo trukdžiams.
– papildomu Europos Komisijos įsipareigojimu parengti išsamias naujų saugių automobilių stovėjimo aikštelių statybos valstybėse narėse gaires ir specifikacijas,
– 18 mėnesiais nuo kabotažo ir komandiravimo nuostatų priėmimo dienos jų įgyvendinimu.
Kas nepalanku Lietuvai?
– jokių papildomų išimčių dėl „cross-trade“ operacijų delegavimo (paliktas originalus tekstas, t. y. 1+1 operacija vykdoma kaip dvišalio transporto dalis),
– įpareigojimas grįžti su transporto priemone į registracijos šalį ne rečiau kaip kas 8 savaites (tačiau tai progresuoja, nes toks įpareigojimas buvo numatytas EP pasiūlyme, bet tai buvo kas 4 savaitės),
– įpareigojimas iki 2024 m. visas sunkiasvores krovinines transporto priemones aprūpinti išmaniaisiais tachografais ir iki 2025 m. modifikuoti 1 tipo tachografus,
– vadinamojo „cooling-off period“ išlaikymas (vis dėlto padaryta pažanga sumažinant šį laikotarpį nuo 5 iki 4 dienų),
– kelių nuorodų į „Romos I“ reglamentą išlaikymas (tačiau sušvelnintame variante).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.