Svarbiausi pasiūlymo aspektai:
- ELA gautų platesnę prieigą prie IMI, ERRU ir EESSI sistemose saugomų duomenų.
- Institucija savo iniciatyva galėtų siūlyti koordinuotas arba bendras tarpvalstybines patikras.
- ELA atliekama rizikos analizė padėtų nacionalinėms institucijoms tiksliau atrinkti tikrinamus vežėjus.
Europos Komisija Sąžiningo darbo mobilumo paketą pristatė 2026 m. rugsėjo 15 d. Jį sudaro komunikatas ir penki teisėkūros pasiūlymai – dėl Europos socialinės apsaugos paso, kvalifikacijų perkėlimo, didesnių ELA įgaliojimų bei profesinių kvalifikacijų, įgytų ES ir už jos ribų, pripažinimo.
Kelių transporto sektoriui svarbiausias gali būti ELA įgaliojimų išplėtimas. Nacionalinės institucijos turėtų daugiau priemonių vertinti, ar laikomasi darbo mobilumo ir vairuotojų komandiravimo reikalavimų.
ELA galėtų naudotis daugiau duomenų
Vienas esminių siūlomos reformos elementų – didesnis ELA vaidmuo analizuojant informaciją. ELA kompetencijai būtų aiškiau priskirtas kelių transporto sektoriuje komandiruojamiems vairuotojams taikomų taisyklių laikymosi vertinimas. Be to, institucija galėtų naudotis tam tikromis Europos kelių transporto įmonių registro (ERRU) funkcijomis, kurios padėtų koordinuoti patikras ir rengti rizikos vertinimus.
ELA taip pat galėtų plačiau pasitelkti Vidaus rinkos informacinėje sistemoje (IMI) ir Elektroninėje socialinės apsaugos informacijos mainų sistemoje (EESSI) esančius duomenis.
Komisija tikisi, kad platesnė prieiga prie duomenų šaltinių leis ELA tiksliau įvertinti rizikas, o nacionalinėms institucijoms – veiksmingiau ir kryptingiau planuoti patikras.
Kelių transporte tai ypač aktualu, nes atliekant vieną tarpvalstybinę operaciją gali būti naudojama daugybė sistemų ir dokumentų. Informacija apie įmonę, vairuotojų komandiravimą, darbo santykius ir socialinio draudimo apsaugą dažnai gaunama iš skirtingų šaltinių.
Institucija galėtų pati siūlyti bendras patikras
Pagal pasiūlymą ELA aktyviau organizuotų skirtingų valstybių narių priežiūros institucijų bendradarbiavimą. Europos darbo institucija savo iniciatyva galėtų siūlyti koordinuotą arba bendrą patikrą.
Tai nereiškia, kad būtų sukurta atskira europinė tikrinimo tarnyba, galinti savarankiškai prižiūrėti transporto įmones be nacionalinių institucijų dalyvavimo. Patikras ir toliau vykdytų atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos.
Esminis pokytis būtų didesnės ELA galios inicijuoti bendradarbiavimą, koordinuoti tarpvalstybinius veiksmus ir pasitelkti rizikos analizę planuojant nacionalines patikras.
Duomenų nuoseklumas gali tapti dar svarbesnis
Jei rizikos vertinimui bus naudojama daugiau duomenų, didės ir praktinė informacijos, kurią vežėjai pateikia skirtingoms administracinėms sistemoms, reikšmė. Komandiravimo deklaracijos, įmonės duomenys, darbo organizavimo informacija, atlyginimų duomenys ir socialinio draudimo įrašai gali būti saugomi skirtingose duomenų bazėse, o juos gali vertinti kelios institucijos.
Todėl atitiktį gali lemti ne tik tai, kaip organizuojamas vežimas, bet ir tai, ar skirtingose sistemose pateikti įrašai yra tikslūs, aktualūs ir tarpusavyje suderinami. Komisijos vertinimu, platesnė prieiga prie informacijos padėtų ELA atlikti kokybiškesnę rizikos analizę, o nacionalinėms institucijoms – tiksliau pasirinkti, ką tikrinti.
Transporto įmonėms tai reiškia, kad administracinėse sistemose saugomų duomenų kokybė gali daryti vis didesnę įtaką atitikties vertinimui ir patikrų planavimui.
Už ES ribų įgytas kvalifikacijas būtų lengviau pripažinti
ELA stiprinimas – tik viena paketo dalis. Komisija taip pat siūlo priemones, kurios turėtų palengvinti darbuotojų, kvalifikaciją įgijusių už ES ribų, samdymą. Numatomos bendros tokių kvalifikacijų pripažinimo taisyklės ir platesnis skaitmeninių procedūrų naudojimas.
Komisijos duomenimis, už ES ribų įgytų kvalifikacijų pripažinimas šiuo metu vidutiniškai trunka 14 mėnesių. Įgyvendinus siūlomus pakeitimus, šis laikotarpis turėtų sutrumpėti iki keturių mėnesių.
Tai gali būti aktualu transporto įmonėms, ieškančioms darbuotojų ne ES rinkose. Vis dėlto tai nereikštų automatinio kiekvienos vairuotojo turimos profesinės kvalifikacijos pripažinimo. Pasiūlymas taikomas už ES ribų įgytoms kvalifikacijoms apskritai, o galimybę dirbti vairuotoju ir būtinus dokumentus toliau reglamentuotų konkrečiam sektoriui skirtos taisyklės.
Kvalifikacijų dokumentai būtų pasiekiami skaitmeninėje piniginėje
Dar viena reformos dalis – Įgūdžių perkėlimo aktas. Komisija siūlo sukurti skaitmeninius kvalifikacijų dokumentus, kurie būtų pasiekiami per Europos skaitmeninės tapatybės piniginę. Darbuotojai galėtų paprasčiau pateikti kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus kitoje šalyje, o darbdaviai ir viešosios institucijos – patikrinti jų autentiškumą bei palyginti kvalifikacijas skirtingose valstybėse narėse.
Transporto ir logistikos įmonėms tokia sistema galėtų palengvinti vairuotojų, transporto planuotojų, mechanikų ir techninio personalo paiešką, jei konkreti kvalifikacija būtų pripažįstama pagal taikomas nacionalines taisykles.
Vien skaitmeninis dokumentas nepatvirtintų, kad kvalifikacija yra lygiavertė, ir nesuteiktų teisės dirbti reglamentuojamoje profesijoje.
Transporto sektoriui ir toliau būtų taikomos atskiros taisyklės
Siūlomi profesinių kvalifikacijų pripažinimo pakeitimai kelių transporte dirbantiems vairuotojams turėtų ribotą tiesioginį poveikį.
Pagrindinius reikalavimus dėl teisės dirbti vairuotoju, kvalifikacijos ir būtinų dokumentų pirmiausia nustato specialūs transporto sektoriaus teisės aktai. Vis dėlto naujasis paketas galėtų paveikti kitų transporto ir logistikos darbuotojų samdymą bei kvalifikacijų tikrinimą įdarbinant žmones tarpvalstybiniu mastu.
Kol kas tai tik pasiūlymai
Europos Komisijos 2026 m. rugsėjo 15 d. pristatytas paketas dar nėra privaloma teisė. Kiekvienas pasiūlymas turės pereiti ES teisėkūros procedūrą, kurioje dalyvauja Europos Parlamentas ir Taryba.
Komisija planuoja priemones įgyvendinti palaipsniui, kai jos bus patvirtintos. Atnaujintus Europos darbo institucijos įgaliojimus ir susijusius sistemos pakeitimus numatoma įgyvendinti 2028–2030 m.
Jei pasiūlymai bus priimti, ELA vaidintų didesnį vaidmenį analizuojant duomenis, koordinuojant nacionalinių institucijų bendradarbiavimą ir planuojant bei koordinuojant tarpvalstybines patikras. Kelių transporto įmonėms svarbiausias pokytis gali būti ne naujos kasdienės pareigos, o tai, kaip bus naudojama informacija, kuri jau kaupiama Europos sistemose.
