ES žada milijardus transporto infrastruktūrai: ar Lietuva spės pasiruošti?

Europoje – milijardinės investicijos, bet konkurencija išliks

Europos Komisijos pasiūlyme dėl 2028–2034 metų ES biudžeto kariniam mobilumui per Europos infrastruktūros tinklų priemonę numatyta 17,65 mlrd. eurų. Dabartiniu finansiniu laikotarpiu šiai sričiai skirta 1,69 mlrd. eurų, tad siūlomas finansavimas būtų daugiau kaip dešimt kartų didesnis.

Vis dėlto tai kol kas yra Europos Komisijos pasiūlymas, dėl kurio dar vyks derybos. Be to, net ir patvirtinus didesnį biudžetą, finansavimas valstybėms narėms nebūtų skirstomas automatiškai. Dėl jo tektų konkuruoti teikiant konkrečius infrastruktūros projektus.

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko pabrėžia, kad Lietuvai atsiverianti galimybė kartu reiškia ir atsakomybę tinkamai pasirengti.

Karinis mobilumas tapo vienu svarbiausių Europos prioritetų ir tam numatomi visiškai kito masto pinigai nei iki šiol. Lietuvai tai didelė galimybė, bet Europos Sąjunga nefinansuos abstraktaus mūsų poreikio turėti geresnius kelius. Turėsime ateiti su konkrečiais, parengtais projektais ir savo finansiniu indėliu. Jei tam nepasiruošime laiku, vien strateginė svarba finansavimo mums neužtikrins“, – sako Š. Frolenko.

Kad konkurencija dėl europinių lėšų gali būti didelė, rodo ankstesnė finansavimo patirtis. Per vieną iš kariniam mobilumui skirtų kvietimų 22 valstybės pateikė 112 projektų, kuriems prašė iš viso 3,7 mlrd. eurų. Tačiau paskirstyta tik 807 mln. eurų – mažiau nei ketvirtadalis prašytos sumos.

Tai reiškia, kad net ir reikšmingai išaugęs ES biudžetas savaime negarantuotų Lietuvai pakankamo finansavimo. Projektų parengtis, strateginė svarba ir gebėjimas užtikrinti nacionalinį indėlį išliktų svarbiais veiksniais konkuruojant dėl investicijų.

Lietuvai reikia apie 4 mlrd. eurų

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvos karinio mobilumo infrastruktūros poreikis siekia apie 4 mlrd. eurų. Iš šios sumos maždaug 1 mlrd. eurų reikėtų kritinėms transporto jungtims, kurios būtų itin svarbios užtikrinant sąjungininkų pajėgų judėjimą ir karinę logistiką.

Tarp svarbiausių projektų įvardijami keliai ir geležinkeliai per Suvalkų koridorių, europinės vėžės geležinkelio projektas „Rail Baltica“, susisiekimo jungtys su Klaipėdos jūrų uostu ir oro uostais.

Šios infrastruktūros reikšmė neapsiriboja vien Lietuvos gynyba. Karinio konflikto ar krizės atveju ji būtų svarbi NATO sąjungininkų pajėgų judėjimui, o taikos metu tarnautų gyventojams, transporto ir logistikos sektoriui bei kitam verslui.

Pasak Š. Frolenko, būtent dvejopa infrastruktūros paskirtis yra vienas svarbiausių argumentų investuoti į karinį mobilumą.

Karinis mobilumas nereiškia, kad statome atskirus kelius kariuomenei. Didelė dalis infrastruktūros yra tie patys keliai ir tiltai, kuriais kasdien važiuoja gyventojai ir verslas. Tik krizės atveju jie turi atlaikyti sunkiosios technikos apkrovas ir užtikrinti greitą jos judėjimą. Vadinasi, europinės investicijos į karinį mobilumą kartu leidžia sutvarkyti infrastruktūrą, kurios Lietuvai bet kuriuo atveju reikia“, – aiškina asociacijos vadovas.

Vis dėlto didesnes apkrovas atlaikantys tiltai, tinkami keliai ir patikimos transporto jungtys neatsiranda per trumpą laiką. Prieš pradedant statybos darbus būtina atlikti projektavimo, planavimo ir kitas parengiamąsias procedūras, kurioms gali prireikti ne vienų metų.

Todėl, anot kelių sektoriaus atstovų, svarbu ne tik numatyti strateginius infrastruktūros objektus, bet ir užtikrinti, kad jų projektai būtų tinkamai parengti būsimam ES finansavimo laikotarpiui.

Mažėjantis kelių finansavimas gali apsunkinti pasirengimą

Kol Briuselyje svarstomas didesnis karinio mobilumo finansavimas, Lietuvoje nacionalinės kelių infrastruktūros finansavimo tendencijos kelia klausimų dėl pasirengimo būsimoms investicijoms.

2026 metais Kelių priežiūros ir plėtros programai skirta 436,6 mln. eurų. Palyginti su 2025 metais, kai šios programos finansavimas viršijo 560 mln. eurų, suma sumažėjo daugiau kaip 123 mln. eurų, arba maždaug 22 proc.

Nors kelių infrastruktūra finansuojama ir iš kitų šaltinių, mažesni asignavimai šiai programai, Š. Frolenko vertinimu, gali riboti galimybes laiku pasirengti didelės apimties infrastruktūros projektams.

Kad galėtume dėl finansavimo konkuruoti, turime investuoti į projektų rengimą jau dabar. Jei šiandien šiuos darbus atidedame, po kelerių metų galime turėti paradoksalią situaciją – finansavimas bus, o projektų, pasirengusių dėl jo konkuruoti, trūks“, – perspėja jis.

Viena svarbiausių rizikų – atotrūkis tarp Lietuvoje deklaruojamų strateginių infrastruktūros prioritetų ir realių investicijų į jų įgyvendinimą.

Asociacijos vadovo teigimu, Lietuvai neužtenka vien remtis savo geografine padėtimi ir vaidmeniu NATO rytiniame flange. Norint sėkmingai konkuruoti dėl ES lėšų, būtina iš anksto suplanuoti transporto jungtis, parengti techninius projektus, išspręsti žemės klausimus ir numatyti nacionalinį finansavimą.

Šie darbai reikalauja ir laiko, ir nuoseklių valstybės sprendimų.

Kelių būklė rodo investicijų poreikį

Nacionalinio finansavimo svarbą išryškina ir dabartinė Lietuvos kelių būklė. Rugsėjį pristatyto Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimo duomenimis, per pastaruosius penkerius metus šalyje kasmet vidutiniškai atnaujinama apie 300 kilometrų valstybinės reikšmės kelių. Tai sudaro maždaug 1,5 proc. viso 21 tūkst. kilometrų tinklo.

Tyrime skaičiuojama, kad tokiu tempu visam valstybinių kelių tinklui atnaujinti prireiktų apie 66 metų.

Nors šis skaičiavimas neįvertina visų skirtingų kelių priežiūros ir atnaujinimo poreikių, jis atskleidžia esamų investicijų masto ir infrastruktūros atnaujinimo tempo santykį.

Susisiekimo ministerijos duomenimis, daugiau kaip 40 proc. Lietuvos valstybinės reikšmės kelių yra prastos būklės.

Tai svarbu ir vertinant karinio mobilumo poreikius. Sąjungininkų pajėgų judėjimui reikalingos ne vien strategiškai suplanuotos transporto kryptys, bet ir pakankamos kelių bei tiltų techninės charakteristikos, leidžiančios saugiai gabenti sunkiąją karinę techniką.

Kita vertus, ne visi prastos būklės keliai yra vienodai svarbūs kariniam mobilumui, todėl sprendžiant dėl investicijų būtina atskirti bendro kelių tinklo atnaujinimo poreikius nuo konkrečių gynybai reikšmingų transporto jungčių.

Tokios investicijos galėtų turėti ir platesnį ekonominį poveikį – geresnė infrastruktūra palengvintų krovinių gabenimą, susisiekimą tarp regionų ir prisidėtų prie transporto sistemos patikimumo.

Strateginiai tikslai turės atsispindėti nacionaliniame biudžete

Lietuva karinį mobilumą jau yra įvardijusi vienu iš svarbiausių būsimo ES biudžeto prioritetų.

Finansų ministerija rugsėjo pabaigoje skelbė, kad derybose dėl 2028–2034 metų ES finansinės perspektyvos šaliai svarbu užtikrinti tinkamą karinio mobilumo finansavimą.

Tačiau, pasak Š. Frolenko, derybinė pozicija Briuselyje turi būti paremta konkrečiais sprendimais Lietuvoje.

Mes pagrįstai sakome Briuseliui, kad Lietuvai dėl jos geografinės padėties reikia didelių investicijų į karinį mobilumą. Dabar mūsų pačių užduotis – šį argumentą pagrįsti darbais Lietuvoje. Jei karinį mobilumą įvardijame strateginiu prioritetu, tai turi atsispindėti ir sprendimuose dėl infrastruktūros – jos planavime, finansavime ir realiai vykstančiuose darbuose. Kitaip mūsų ambicijos Europoje prasilenks su tuo, ką darome namuose“, – teigia jis.

Artimiausi metai Lietuvai bus svarbūs ne tik dėl derybų dėl naujo ES biudžeto, bet ir dėl pasirengimo jame numatytoms investicijoms. Nuo to, kokius infrastruktūros projektus valstybė sugebės parengti ir kokį finansinį indėlį jiems numatys, gali priklausyti galimybės pritraukti europinį finansavimą.

Lietuvos strateginė padėtis suteikia svarių argumentų siekti didesnių investicijų, tačiau vien jų nepakaks. Norint, kad būsimas ES karinio mobilumo finansavimas virstų realiais kelių, tiltų ir geležinkelių projektais, pasirengimo darbai turės vykti dar iki prasidedant naujajam finansiniam laikotarpiui.