Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nori tobulinti teisės aktus, susijusius su tolimųjų reisų vairuotojų socialinėmis garantijomis. Tačiau tik tuo atveju, jei profsąjungos ir vežėjai nesusitars. O jie jau pasiruošę derėtis.
Šiuo metu vairuotojų darbo užmokesčiui taikomas minimalus 1,3 koeficientas. Lino Kukuraičio teigimu, ministerija yra parengusi teisės aktus, kuriose kalbama apie šio koeficiento padidinimą iki 2.
“Teisiškai darbo užmokestis reguliuojamas darbdavio ir darbuotojo sutarimu, bet faktiškai tai, deja, nevyksta. Ir tai turime diagnozuoti šiame sektoriuje. Tai tiesa, kad finansų ministro įsakymu nurodytas santykis, nuo kurio galima mokėt dienpinigius, yra esminis reguliacinis instrumentas. Mūsų ministerija yra parengusi projektus, kad tai būtų nuo 2 minimalių mėnesio atlyginimų (MMA), o ne 1,3. (…) Esminis klausimas, kada bus kolektyvinė sutartis, o jei jos nebus – bus reguliacinis sprendimas”, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto klausymuose trečiadienį sakė Linas Kukuraitis.
Linas Kukuraitis/Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuotr.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ atstovaujantis advokatas Justinas Usonis akcentavo, kad darbo sąlygomis besiskundžiančių vairuotojų skaičius nėra didelis.
“Iš 73 tūkst. vairuotojų turime 600 skundų, tai mažiau nei procentas besiskundžiančiųjų”, – sakė Justinas Usonis.
Jis taip pat akcentavo, kad “Linava” tikrai neatsisako derėtis, ir dėl konkrečių reikalavimų bus kalbamasi.
Tuo metu “Linavos” Socialinių klausimų komiteto pirmininkas Artūras Telmentas sakė, kad koeficiento padidinimas esamų problemų neišspręs.
“Koeficientas 2 problemų neišspręs. Mes negalime susitarti, kai niekas nenori girdėti, viskas vyksta viešojoje erdvėje. To sektoriaus 1 proc. nepatenkintų yra, tai norėčiau pareplikuoti, kiek yra mokytojų, medikų, patenkintų savo darbo užmokesčiu, ir kiek patenkintų kasininkų?”, – sakė Artūras Telmentas.
Trans.INFO nuotr.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad profsąjungos dės visas pastangas, kad toks nutarimas išvystų dienos šviesą, jeigu susitarti su vežėjų atstovais nepavyks.
“Mes atėjome pasakyti, kad norime sėsti prie stalo ir spręsti problemas. Norime kalbėti apie atlyginimą, darbo valandas, darbo sąlygas, ir norime dėl to susitarti. Jeigu ne, mes dėsime visas pastangas, kad Vyriausybės nutarimas išvystų dienos šviesą ir būtų priimtas sprendimas dėl koeficiento dydžio – 2”, – sakė Inga Ruginienė.
Kompromisinis pasiūlymas
Komentuodamas Lino Kukuraičio išsakytą pasiūlymą vežėjams, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad tai, jo nuomone, yra kompromisinis pasiūlymas.
“Mes tikrai suprantame transporto sektoriaus įtaką mūsų ekonomikai, tai yra beveik 6 proc. bendrojo vidaus produkto, mūsų vežėjai yra konkurencingi, ir tas Mobilumo paketo priėmimas siejamas ne tik su noru gerinti socialines sąlygas vežėjams, bet ir, mano nuomone, tai yra bandymas išstumti mūsų regiono vežėjus, tiek Lietuvos, tiek ir ne Lietuvos, iš labai aktyvios konkurencinės kovos”, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė Saulius Skvernelis.
Jis taip pat sakė, kad sąnaudų optimizavimas atlyginimuose yra sudėtinė dalis, kodėl konkurencinė kova yra nelaimima. Tačiau kita problema, pasak ministro pirmininko, yra vežėjų socialinės garantijos.
“Šitas ministro siūlymas, manau, yra kompromisinis ir neblogas, nustatoma gerokai aukštesnė riba, tai yra du minimalūs atlyginimai, tada dienpinigių suma, kuri nėra apmokestinama, tikrai yra svarus priedas prie atlyginimo”, – teigė ministras pirmininkas.
Pasak jo, diskusijos vyks toliau, nebus labai paprastos, bet „aš kartu siūlau ir skatinu “Linavai” tartis su profesinėmis sąjungomis, daryti kolektyvinę šakos sutartį, nustatyti ypatingas arba papildomas sąlygas ginant vairuotojų interesus, atstovaujant subalansuotą poziciją vežėjams“.
Jo teigimu, kolektyvinė sutartis yra viena iš geriausių socialinio bendradarbiavimo formų ir būdų, kur galima apibrėžti įvairiausias sąlygas kalbant apie socialines garantijas.
Trans.INFO nuotr.
Europos Parlamento pozicija
Balandžio 4 dieną Europos Parlamentas (EP) patvirtino savo poziciją dėl “Mobilumo paketo”, kuriuo nustatomi reikalavimai ES vežėjams ir vairuotojams, vežantiems krovinius už savo šalies ribų.
Rinkinį sudaro trys teisės aktai: dėl vairuotojų poilsio laiko, dėl vairuotojų komandiravimo ir dėl kabotažinių pervežimų kitos ES šalies viduje. Europarlamentarai balsavo už palankesnes jų nuomone vairuotojų darbo užmokesčio ir poilsio laiko taisykles, trijų dienų limitą kabotažo operacijoms, taip pat veiksmingesnę vairuotojų kontrolę, sakoma EP pranešime.
EP taip pat siekia vietoj esamo kabotažo operacijų skaičiaus apribojimo nustatyti trijų dienų laiko apribojimą, taip pat įvesti sienos kirtimo registraciją transporto priemonių tachografais. Pasibaigus minėtam trijų dienų laikotarpiui, transporto priemonė turėtų išbūti savo registracijos šalyje bent 60 valandų, kol ja būtų leidžiama atlikti naują kabotažo operaciją.
Siekdami kovoti su „pašto dėžutės“ bendrovių naudojimu, europarlamentarai siekia įpareigoti krovinių vežimo įmones turėti „esminės apimties“ veiklą ES valstybėje, kurioje jos registruotos.
Minėtos normos turėtų galioti ir pervežimams lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis, įsitikinę EP nariai.
Europarlamentarai siekia, kad ES darbuotojų komandiravimo taisyklės, numatančios deramus atlyginimus ir socialines garantijas, būtų taikomos kabotažo ir tarpvalstybinėms transporto operacijoms, išskyrus tranzitą, dvišales operacijas, taip pat vieną papildomą pakrovimą arba iškrovimą kiekviena kryptimi (arba dviem papildomoms operacijoms grįžimo metu, jei važiuojant pirmyn papildomo pakrovimo ar iškrovimo nebuvo).
Elta.lt