Vairuotojų kvotos stabdo vežėjų plėtrą? P. Drižas siūlo keisti migracijos tvarką

Parko plėtrą sieja su galimybe samdyti vairuotojus

„Alfa.lt“ laidoje „Karas ir taika“ P. Drižas teigė, kad žmogiškieji ištekliai yra viena svarbiausių transporto įmonių sąnaudų dalių. Jo pateiktais skaičiais, iš maždaug 160 tūkst. užsieniečių, turinčių leidimus gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, apie pusė dirba transporto sektoriuje. Pasak aljanso vadovo, išnaudojus šių metų kvotą, įmonėms vis dar reikėtų papildomų darbuotojų. Iki 2026 m. pabaigos jos galėtų įdarbinti dar 3–5 tūkst. vairuotojų.

Ilgesnio laikotarpio plėtrą jis taip pat sieja su darbuotojų prieinamumu. P. Drižo vertinimu, gavus reikiamas kvotas, lietuviško kapitalo įmonių vilkikų parkas per ketverius–penkerius metus galėtų pasiekti 120–130 tūkst., o vairuotojų skaičius – 130–140 tūkst.

Šios prognozės atskaitos taškas – lietuviško kapitalo įmonių parkas trijose valstybėse, o ne vien Lietuvoje registruoti vilkikai. Interviu P. Drižas nurodė, kad dabartiniai 60 tūkst. transporto priemonių priklauso Lietuvoje, Lenkijoje ir Latvijoje veikiančioms įmonėms.

Konkrečios darbuotojų poreikio ribos jis neįvardijo. Pasak pašnekovo, užsakovams prireikus papildomų transporto pajėgumų, vežėjai turi greitai rasti ir vairuotojų: papildomiems 10–20 vilkikų gali reikėti apie 30 darbuotojų.

Siūlo atskirą režimą mobiliems darbuotojams

Pagrindinis P. Drižo argumentas diskusijoje dėl migracijos – tarptautinių reisų vairuotojų darbo pobūdis. Jo teigimu, maždaug 95–96 proc. sektoriuje dirbančių užsieniečių didžiąją laiko dalį būna išvykę dirbti į kitas ES valstybes.

Pašnekovas apibūdino darbo ciklą, kai atvykęs vairuotojas Lietuvoje dalyvauja maždaug dviejų savaičių mokymuose, tuomet išvyksta į dviejų mėnesių komandiruotę, o vėliau grįžta į savo kilmės šalį. Jis taip pat teigė, kad dauguma tokių darbuotojų neplanuoja į Lietuvą atsivežti šeimų ir gydosi savo šalyse.

Remdamasis šiais argumentais, aljanso vadovas siūlo mobiliems darbuotojams taikyti kitokias sąlygas nei žmonėms, siekiantiems nuolat gyventi Lietuvoje. Pastariesiems, jo nuomone, turėtų būti taikomi kalbos mokymosi ir kiti integracijos reikalavimai, o tarptautinių reisų vairuotojams – lengvesnis režimas, nesiejamas su ilgalaikiu įsikūrimu.

Tai – transporto verslo atstovo siūlymas. Interviu nepateikiamas konkretus tokio režimo projektas ar jo įgyvendinimo tvarka.

Poreikį didina darbuotojų kaita

P. Drižas pabrėžė, kad transporto įmonėms darbuotojų reikia ne tik plėtrai, bet ir išvykstantiems vairuotojams pakeisti. Jo teigimu, metinė darbuotojų kaita sektoriuje siekia iki 28 proc., o vairuotojai lengvai pereina pas kitų šalių darbdavius, pasiūliusius didesnį atlygį.

Darbuotojų trūkumą jis sieja su keliais veiksniais: vyresnių vairuotojų pasitraukimu po pandemijos, menku jaunimo susidomėjimu profesija ir Ukrainos piliečių išvykimu prasidėjus karui. Pasak pašnekovo, jaunus žmones atgraso ilgas darbas toli nuo namų.

Aljanso vadovas taip pat nurodė, kad Europoje trūksta apie 500 tūkst. vairuotojų. Šį skaičių jis pateikė kaip platesnį konkurencijos dėl darbuotojų kontekstą, tačiau interviu jo šaltinis neįvardytas.

Verslas siūlo prisiimti daugiau kontrolės

Kalbėdamas apie nacionalinio saugumo klausimus, P. Drižas teigė, kad aljansas bendradarbiauja su Valstybės saugumo departamentu ir siūlo ieškoti teisinio reguliavimo sprendimų. Jo nuomone, darbuotojų pritraukimas iš geografiškai artimų šalių vežėjams būtų palankiausias, o paieškas Centrinėje Azijoje paskatino pasikeitusios aplinkybės.

Verslas, pasak jo, pasirengęs prisiimti papildomus kontrolės įsipareigojimus ir fiksuoti darbuotojų judėjimą. Aljanso vadovas taip pat siūlo naikinti leidimus gyventi tiems, kurie nebedirba ir neturi pagrindo pasilikti šalyje.

P. Drižas ragina sprendimus dėl kvotų priimti tariantis su verslu ir atsižvelgiant į skirtingų sektorių darbo pobūdį. Jo pateikta parko augimo prognozė yra sąlyginė: ji priklauso nuo galimybių samdyti darbuotojus ir paties pašnekovo įvardijamos paklausos transporto paslaugoms.