Dėl įvestų pakeitimų sunerimo Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga, kuri kartu su Lietuvos profesinių sąjungų Aljansu klausimą dėl neteisingo dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų įstatymo kėlė jau seniai, “bet vis atsimušdavo į sieną”.
“Šiame įstatyme buvo (ir liko) daug spragų ir dar daugiau galimybių manipuliuoti”, – teigia profesinės sąjungos atstovai savo “Facebook” paskyroje.
Vežėjų profesinė sąjunga primena, kad Susisiekimo ministerija inicijavo trišales derybas, kurių “darbdaviai net nepavadino derybomis, o tiesiog iniciatyva”.
“Jos metu kelių transporto vežėjų atstovai pasiūlė įteisinti dienpinigių diferencijavimą pagal “objektyvius kriterijus” – tarptautinio pervežimo rūšis, krovinio pobūdį, komandiravimo trukmę, ekonominės veiklos sezoniškumą ir panašiai”, – teigia profsąjunga.
Manipuliavimo įrankis
Vežėjų profesinės sąjungos teigimu, dienpinigiai Lietuvos transporto sektoriuje tai patogus kai kurių verslininkų manipuliavimo įrankis. Pasak organizacijos, šiuo metu daugelyje transporto įmonių taikoma tokia praktika:
- naujas vairuotojas, dažniausiai migrantas iš Rytų Europos šalių, už darbą Lietuvoje ir pabaltijyje gauna 5 Eur už dieną arba jam mokama už nuvažiuotus kilometrus;
- su vairuotoju, kuris neturi darbo patirties Vakarų Europos šalyse, susitariama žodžiu, kad jis gaus 20-40 Eur už dieną;
- praktikos laikotarpį nustato darbdavys, vairuotojas iki bandomojo laikotarpio pabaigos nežino, kada jis pasibaigs;
- įgijus praktikos, darbdavys žodžiu pažada, kad mokės 65 Eur arba daugiau.
Pasak Darbo ginčų komisijos (DGK), Lietuvos nustatymas draudžia taikyti žodinius susitarimus tarp darbdavio ir darbuotojo. Tačiau profsąjungos atstovai abejoja DGK kompetencija.
“Žinant, kad per metus sprendžiama virš tūkstančio tolimųjų reisų vairuotojų skundų, galima suabejoti DGK kompetencija ir noru gilintis į problemas. Dėl šios problemos valstybės biudžetas praranda nemažą dalį mokesčių”, – teigia organizacija.
Dažni problema
Vežėjų profesinės sąjungos teigimu, dažniausia problema, dėl kurios vairuotojai ieško pagalbos, yra darbo užmokestis ir manipuliacijos dienpinigių dydžiais bei jų nemokėjimas.
Vien tik 2021 metais Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gavo virš 5400 prašymų, kurie yra susiję su neteisingu dienpinigių išmokėjimu. VDI manymu, avanso ir dienpinigių mokėjimo tvarką galima išskirti kaip pagrindinę ginčų kilimo problemą.
“Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtiems teisės aktų pakeitimams, kurie sumažins darbdavio galimybę piktnaudžiauti ir išmokėti skirtingas dienpinigių sumas”, – rašoma VDI spaudos pranešime.
Tačiau, profesinės sąjungos manymu, šios skylės taip ir nepavyko užlopyti. “Galima suprasti, jog ji palikta sąmoningai, kad įmonės toliau galėtų sukčiauti”, – teigia ekspertai.
Teisės aktų pakeitimai palieka “galimybę profesinei sąjungai ir darbdaviui susitarti dėl mažesnių dienpinigių taikymo kolektyvinėje sutartyje”. Jei pusės tokios sutarties nesudarys, “bus galima nustatyti mažesnius dienpinigius vietiniame norminiame teisės akte”.
“Tiek susitariant kolektyvinėje sutartyje, tiek nustatant vietiniame norminiame teisės akte, dienpinigių dydis negali būti mažesnis kaip 50 procentų Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių”. – aiškina VDI atstovai.
Nauja tvarka
Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos bei Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso atstovų manymu, šie pakeitimai yra naudingi tik darbdaviams, kuriems Vyriausybė pasiūlė puikų manipuliavimo įrankį. Organizacijos siūlė tvarkos aprašą ir 2 punktą išdėstyti sekančiai:
- Dienpinigiai turi būti apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius arba mažesnius dienpinigių dydžius. Mažesni konkretūs dienpinigių dydžiai galėtų būti nustatomi, jeigu yra išskiriami maistpinigiai, nakvynpinigiai su pridedamais patvirtinančiais dokumentais (toliau kartu – nustatyti dydžiai) kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte.
- Jeigu tai nustatoma vietiniame teisės akte, darbuotojas privalo susipažinti ir pasirašyti. Darbdavio įsakymas turi būti išsiųsti į darbuotojo nurodytą el. paštą. Tai užkirstų kelią manipuliuoti įsakymų datomis. Nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni nei 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.
Naujuose pakeitimuose rašoma, kad “darbdaviui atsiras prievolė prieš nustatant konkrečius dienpinigių dydžius informuoti ir konsultuotis su darbuotojų atstovais, kaip tai numato Darbo kodeksas. Jeigu dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame teisės akte, darbuotojai su juo turės būti supažindinti raštu”.
“Tik kyla klausimas, ar tokios biurokratinės ir „neva“ tinkamos priemonės galios sektoriui, kuriame kasmet reikalaujama vis didesnių kvotų naujiems vairuotojams? 2022 m. 16 tūkst. naujų vairuotojų?”, – klausia profsąjunga.
“Stebint situaciją ir vertinant paslapčia priimamus Vyriausybės pakeitimus, drįstame užduoti klausimą, ką gali padaryti lietuvis ar darbo migrantas vairuotojas, kai “už tvoros stovi tūkstantis” laukiančių naujokų, pasiruošusių Europoje dirbti pusvelčiui, nes namuose vidutinė mėnesinė alga kartais net nesiekia 100 eurų? Ar tikrai pakeitimai padės sumažinti darbdavio galimybę piktnaudžiauti ir išmokėti skirtingas dienpinigių sumas? Skylė lieka skyle, kai jos lopymas tik imituojamas”, – rašo profsąjunga.
Primename, kad pakeitimai įsigalios 2022 m. liepos 1 d. VDI tikisi, kad jie padės “sumažinti darbdavio galimybę piktnaudžiauti ir išmokėti skirtingas dienpinigių sumas, užtikrins darbuotojų lygiateisiškumą, taip pat bus palengvinamas įrodinėjimas kilus darbo ginčui”.