Grynųjų pinigų ribojimas – ar jis reikalingas, jei Lietuvos vežėjai dirba ne Lietuvoje?

Diskusijoje dalyvavo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Seimo narys Valius Ąžuolas, „Linavos“ prezidentas Romas Austinskas ir prezidiumo nariai – socialinių klausimų komiteto pirmininkas Artūras Telmentas ir teisinių ir organizacinių reikalų komiteto pirmininkas Romas Vosylius. Diskusijoje atsisakė dalyvauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos banko atstovai.

Diskusijos metu „Linavos“ prezidentas R. Austinskas paaiškino, kad nauja įstatymo pataisa veikia Lietuvoje, „tačiau reikia nepamiršti, kad vežėjai dirba ne Lietuvoje”.

„Galbūt kai kur Vakaruose yra vietų, kur galima atsiskaityti kortele. Tačiau mūsų transportininkai aktyvūs ir Rytuose – kur daugelyje vietų bankinių kortelių nepriima. Tai puikiai atsispindėjo, kuomet metų pradžioje prasidėjus neramumams Kazachstane vairuotojai buvo palikti elementariai be maisto”, – sakė R. Austinskas.

Be to, „Linavos“ prezidentas pridėjo, kad ne kartą buvo žadėta plėsti bankomatų tinklą. Įvardinti tikslai – ne toliau vienas nuo kito nutolę kaip per 5 kilometrus kaip Švedijoje. Pasak „Linavos”, jų skaičius kasmet nuo 2018 metų tik mažėja.

Tris dešimtmečius negabaritinių krovinių pervežimu užsiimantis Romas Vosylius atkreipė dėmesį į tai, kad „Vakaruose vairuotojai gali drąsiai važiuoti, o baudos už pažeidimus dažnu atveju atkeliauja elektroniniu paštu tiesiai įmonei”. Visiškai kitokia situacija yra Rytų Europos šalyse.

„Visų pirma, tokio tipo transporto priemones lydi palyda tiek iš priekio, tiek iš galo. Sunku rasti ir vietą, kur pastatyti tokią transporto priemonę. Ką bekalbėti apie važiavimą į miestą, kur rastume bankomatą. Todėl dabar susiduriam su iššūkiais. Klausiau buhalterės, kokiais būdais darbuotojas gali turėti grynų pinigų važiuojant į komandiruotę. Yra tik vienas būdas – reikia išmokėti dienpinigius prieš tai, o jis pats jau turi juos išgryninti. Reikia mažiausiai 500-1000 Eur, o dar dėl atsargos duodame ir įmonės kortelę, jei vairuotojo nesuveiktų“, – pasakė R. Vosylius.

130 transporto priemonių parką turinčios įmonės „Telmento transportas“ vadovas Artūras Telmentas tikina, kad situacija dirbant su Vakarų Europa ne ką geresnė.

„Nors Vokietijoje daug kur galima atsiskaityti kortele, tačiau pasitaiko vietų, kur jos tikrai nepriims. O Prancūzijoje nepavyks niekur už kelių eismo pažeidimą susimokėti pavedimu ar kortele. Taip pat yra ir norint susimokėti už stovėjimo vietą aikštelėje, dušus ar kelius“, – teigia A. Telmentas.

80 proc. vairuotojų, dirbančių lietuviškose įmonėse, yra atvykę iš trečiųjų šalių, o jiems – A. Telmentaso teigimu – atsidaryti sąskaitą Lietuvoje yra kur kas brangiau nei lietuviui.

„Atvykus į bet kokį skandinavišką banką su viza, pažymėta D raide – atidaryti sąskaitą kainuos 200 Eur. O kur dar pinigų gryninimo kaštai. Kaip taisyklė, jie visi namo po kadencijos vyksta su grynaisiais pinigais, todėl turi dar iki 3 parų praleisti mūsų šalyje, nes per dieną maksimaliai pasiimti iš bankomato galima tik 2 tūkst. Eur.“

Anot jo, vairuotojams, kurių ir taip trūksta, dėl tokių ir kitų panašių sankcijų daromės nebe tokie patrauklūs. Tad vietoj Lietuvos jie renkasi Lenkiją.

Atsiskaitymų grynaisiais ribojimas – būtinas

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) duomenimis, galimai neapskaitytų grynųjų pinigų bendra suma siekia šimtus milijonus eurų. Sunkiausi finansiniai nusikaltimai daromi naudojant grynuosius – slepiami pridėtinės vertės (PVM) ir kiti mokesčiai, mokami atlyginimai vokeliuose, neapskaitomos pajamos siekiant nuslėpti veiklos mastą. FNTT tvirtina, kad pokyčiai ir grynųjų pinigų ribojimai būtini.

„Beveik kiekvienos kratos metu pareigūnai pas įtariamuosius randa didelius kiekius grynųjų pinigų – pas vieną asmenį buvo rasta 1,2 mln. Eur. Įmonėms sudarytos palankios sąlygos vykdyti atsiskaitymus grynaisiais pinigais, jų neįtraukti į apskaitą ir dirbtinai susimažinti mokėtinus mokesčius”, – pranešime spaudai pažymi FNTT direktorius Antoni Mikulskis.

Dar blogiau, kai darbuotojams darbo užmokestis išmokamas vokelyje.

„Nukenčia ne tik valstybė, bet ir pats žmogus, prarandantis socialines garantijas ar galimybę pasiimti paskolą. Problema yra seniai žinoma, ne kartą siūlėme tobulinti teisinį reglamentavimą ir riboti atsiskaitymą grynaisiais pinigais“, – sakė A. Mikulskis.