Vienas iš dažniausių pasiūlymų Lietuvoje – darbo atlyginimas už dieną, nors pasitaiko ir kitokia sistema – atlyginimas už valandą, dieną ar nuvažiuotus kilometrus. Darbdaviai paprastai siūlo nuo 50 iki 90 Eur ir, sąjungos teigimu, “nesvarbu, kiek laiko paroje žmogus vairuoja – 8 ar 15 valandų, turi pietų pertrauką ar ne, krovinius iškrauni pats ar ne”.
Nukentėjęs vairuotojas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu padėti jam atgauti Vilniaus transporto įmonėje neišmokėtus pinigus. Įmonė nesumokėjo jam dalies atlyginimo, dienpinigių bei kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.
“Darbdavys vairuotojui žodžiu buvo pažadėjęs mokėti taip, kaip nurodyta skelbime – 65 Eur per dieną. Darbuotojas savo reikalavimus iš esmės grindė žodiniu susitarimu su įmonės direktoriaus pavaduotoju, pagal kurį už darbą neva turėjo būti mokamas 65 Eur dydžio dieninis darbo užmokestis, nors nei Darbo sutartis nei kiti darbo teisės dokumentai ir buhalteriniai dokumentai, tokio susitarimo nefiksavo”, – praneša profesinė sąjunga savo “Facebook” paskyroje.
Darbo ginčų komisija sunkvežimių vairuotojui priteisė beveik 9 tūkst. Eur kompensacijos.
“Komisija vairuotojui priteisė: 2 899 Eur, atskaičius mokesčius, darbo užmokesčio ir dienpinigių – 1 331,95 Eur, neatskaičius mokesčių, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 3 610,32 Eur, neatskaičius mokesčių, netesybas; 1 000 Eur neturtinės žalos”, – rašo Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga.
Teismas palankus vairuotojui
Pasak organizacijos, šį sprendimą transporto įmonė apskundė, tačiau teismas atmetė jos skundą.
“Darbdavio reikalavimas priteisti po 65 Eur už kiekvieną komandiruotės dieną, įskaitant poilsio dienas, yra visiškai nelogiškas ir nepagrįstas, nekalbant jau apie tai, kad tokio susitarimo jokiame rašytiniame dokumente nėra“, – teigė teismas.
Įrodymai patvirtino, kad darbuotojas susitarė, kad jam už kiekvieną dieną komandiruotėje darbdavys mokės po 65 Eur, tačiau nemokės už laikotarpį tarp reisų ir vykstant iki transporto priemonės. Tam pritarė ir kiti įmonės vairuotojai, kurie buvo “susitarę žodžiu gauti atlygį, kaip buvo nurodyta darbo skelbime, t.y. 65 Eur už dieną”.
“Už tinkamą darbo sutarties sudarymą yra atsakingas darbdavys, būtent jis privalo į darbo sutartį įtraukti aiškiai suformuluotas, abiem šalims objektyviai suprantamas ir atitinkančias jų valią, sąlygas“, – pagrindė teismas.
Vairuotojui priteista moralinė žala
Profsąjungos teigimu, jau tapo kasdienybe, kai darbuotojų iš mažiau ekonomiškai išsivysčiusių šalių pažeidžiamumas santykiuose su darbdaviu yra ypač didelis.
“Tokie darbuotojai dėl objektyvių priežasčių – kalbos nežinojimo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nežinojimo, baimės neprarasti turėtų lėšų įsidarbinimui, nebuvimo aukštos kvalifikacijos specialistais – negali dalyvauti lygiavertėse derybose su darbdaviu dėl darbo sutarties sąlygų konkretumo, aiškumo, atitikimo žodžiu sulygtoms sąlygoms”, – teigia organizacija.
Suprantama, tęsia profesinė sąjunga, kad tokie darbuotojai “nekvestionuoja darbdavio vienašališkai parengtų dokumentų turinio – jie dėl ekonominio pažeidžiamumo yra priversti tikėti darbdavio gera valia”.
Teismo nuomone, darbuotojas pakankamai pagrindė ir žalos padarymo faktą ir dydį. Nagrinėjamu atveju, pasak vairuotojo ginančios profsąjungos, darbdavys sukūrė tokią vairuotoją žeminančią sistemą, kad pastarasis negalėjo suprasti už ką ir kiek jam turi būti mokama.
“Teismas sutiko su darbuotojo argumentu, kad ginčo laikotarpiu nemokant sulygto darbo užmokesčio, vairuotojas jautė neigiamus išgyvenimus, pažeminimą, jautė bejėgiškumą prieš darbdavį, negalėjo planuoti savo pajamų; atsiskaitymas po reiso ginčo laikotarpiu tapdavo atsakovui ne laiminga akimirka po atlikto darbo, o streso ir pažeminimo šaltiniu”.