Pratęsiamos priemonės pirmą kartą įvestos 2023 m., reaguojant į geopolitinę įtampą regione ir siekiant riboti prekių, galinčių būti panaudotų kariniams tikslams, eksportą. Nors jos jau padėjo sumažinti tokio tipo prekių srautus į Rusiją ir Baltarusiją, sankcijų vengimo rizika išlieka aktuali.
„Pratęsdami eksporto kontrolės priemones siekiame užtikrinti nuoseklų ir veiksmingą tarptautinių sankcijų taikymą bei sumažinti jų apeidinėjimo riziką. Tai svarbus žingsnis stiprinant mūsų ir visos Europos saugumą,“ – sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Paulius Petrauskas.
Pasak EIMIN, kartu rengiamos ir papildomos kontrolės priemonės toms prekėms, kurios Europos Sąjungos reglamentuose laikomos ypač jautriomis. Šios priemonės bus svarstomos atskiru teisės aktu.
Nacionalinis eksporto kontrolės modelis, kurį Lietuva taiko, buvo parengtas glaudžiai bendradarbiaujant su Užsienio reikalų, Finansų, Teisingumo ministerijomis, taip pat Muitinės departamentu ir kitomis institucijomis. Jis leidžia ne tik efektyviau kontroliuoti prekybos srautus, bet ir išlaikyti Lietuvos verslo konkurencingumą aiškiame reguliaciniame lauke.
