Pagal išsamią „Maersk“ apklausą, kurioje dalyvavo daugiau nei 900 Europos verslų, įmonės planuoja bent dvejus metus trunkantį sutrikimų laikotarpį. Verslo prognozės aiškios: pasaulinio logistikos stabilumo era artimiausiu metu negrįš, todėl įmonėms tenka ne laukti palankesnių sąlygų, o struktūriškai prisitaikyti prie nuolatinės rizikos.

Apklausos rezultatai atskleidžia, kad 4 iš 5 tiekimo grandinės lyderių tikisi sutrikimų nuo 12 iki 24 mėnesių, o 78 proc. mano, kad jų veiklą per šį laikotarpį paveiks geopolitiniai veiksniai, tarptautiniai reglamentai ir tarifai. Beveik pusė apklaustųjų yra „labai susirūpinę“ dėl geopolitinės aplinkos, o keturi iš penkių mato, kad tiekimo grandinės iššūkiai jau riboja jų verslo augimą.

Tarifai ir geopolitika – didžiausi tiekimo grandinės rizikos veiksniai

Europos verslams sunkumai išryškėjo jau 2025 m. pradžioje. Apklausos dalyviai įvardijo tris pagrindinius išorinės aplinkos iššūkius:

• Importo ir eksporto kainų svyravimus (46 proc.)
• Išaugusius prekybos tarifus (43 proc.)
• Neapibrėžtumą dėl pasaulinės prekybos politikos (40 proc.)

„Maersk“ muitinės duomenys iliustruoja, kaip greitai sąlygos gali keistis. Kai JAV 2025 m. balandžio 2 d. paskelbė naują tarifų paketą, vidutiniai tarifai konteineriams šoktelėjo iki 54 proc. Nors vėliau jie stabilizavosi, šis pavyzdys parodė, kokia nepastovi gali būti tarifų aplinka.

„Laukti ir nieko nedaryti yra blogiausia, ką gali padaryti krovinio savininkai“, – pažymi Lars Karlsson, „Maersk“ prekybos ir muitinės konsultacijų vadovas. Jo komandos analizė rodo, kad įmonės, kurios greitai konsolidavo muitinės duomenis „Maersk“ platformoje, gerokai lengviau atlaikė tarifų pokyčius nei tos, kurios pasirinko laukimo taktiką.

Tai paaiškina, kodėl beveik kas antra Europos įmonė šiandien teigia esanti „labai ar itin“ susirūpinusi geopolitiniais veiksniais.

Struktūriniai pokyčiai: diversifikacija, atsargos ir alternatyvūs maršrutai

Dėl ilgai trunkančio netikrumo Europos įmonės pereina nuo taktinių sprendimų prie strateginių pokyčių. Apklausos duomenys rodo:

• 4 iš 5 stiprina bendradarbiavimą su logistikos partneriais
• Panašus skaičius plečia ryšius su pagrindiniais tiekėjais
• 3 iš 4 ieško alternatyvių prekybos maršrutų – reikšmingai daugiau nei 2024 m.
• 3 iš 5 investuoja į matomumo ir judumo technologijas
• Beveik 2 iš 3 didina arba planuoja didinti atsargas ir saugumo rezervus

Tai žymi esminį požiūrio pasikeitimą: ilgus metus dominavusio efektyvumo modelio nebeužtenka. Įmonės priima didesnius kaštus atsargoms, kad padidintų atsparumą – tai naujoji realybė.

Kaip pastebi „Maersk“ viceprezidentas Ahmed Bashir, matomumas ir veiklos judrumas tampa konkurenciniu pranašumu: įmonės, galinčios greitai perkonfigūruoti operacijas, efektyviau išvengia sutrikimų.

Patikimumo svarba išauga

Ataskaita taip pat išskiria patikimumo prioritetą. Net 75 proc. Europos įmonių patikimumą laiko „labai svarbiu“ arba „aukščiausiu prioritetu“, o 58 proc. kaip pagrindinį rūpestį įvardija laiku pristatytas prekes.

Tai iliustruoja „Barilla“ patirtis. Eksportuodama produkciją į pasaulines rinkas įmonė susiduria su dideliais tranzito laiko svyravimais: maršrutui pailgėjus nuo 30 iki 45 dienų, tai reiškia didesnes atsargas, papildomas saugojimo išlaidas ir net produkto tinkamumo riziką. Kaip pažymima ataskaitoje: „Nepatikimi logistikos paslaugų teikėjai gali sukelti didelius nuostolius.“

Reaguodamos į patikimumo problemas:

• Beveik 1 iš 2 diversifikuoja logistikos paslaugų teikėjus
• 2 iš 5 stiprina bendradarbiavimą su esamais partneriais
• 1 iš 4 keičia transporto rūšį – kartais net ir rinkdamiesi brangų oro transportą

Tiekimo diversifikacija sparčiai intensyvėja

Apklausa atskleidžia ryškų diversifikacijos pagreitį:

• 74 proc. įmonių diversifikuoja tiekėjus
• 72 proc. ieško naujų tiekimo geografijų arba planuoja tai daryti

Tai ženklus augimas lyginant su 2024 m., kai tokius planus svarstė vos daugiau nei pusė įmonių.

Europos regionai, tokie kaip Lenkija, Turkija, Rumunija ir Marokas, tampa patrauklūs dėl artumo rinkoms, mažesnės priklausomybės nuo tolimų tiekimo grandinių ir konkurencingų darbo sąnaudų. Ataskaita taip pat primena, kad vidinė Europos prekyba nuo 2010 m. patrigubėjo, 2024 m. pasiekdama maždaug 3 trln. eurų.

Pasak „Maersk“ ekspertų, vietinių tiekimo grandinių kūrimas nėra greitas procesas ir gali sukelti laikinų sutrikimų, bet ilgalaikiai privalumai nusveria išlaidas. Kaip pabrėžia Jordi Avellaneda de la Calle: „Pradiniai pokyčių kaštai yra dideli, bet tokie pat dideli yra ir nieko nedarymo kaštai.“

Naujoji norma: nestabilumas kaip nuolatinė būsena

Pagrindinė apklausos žinutė – Europos įmonės nebežiūri į nestabilumą kaip į laikiną išimtį. Jis tapo įprasta būsena. Tarifai gali keistis per dieną, geopolitika – per kelias savaites, o sutrikimai – bet kuriuo metu.

Todėl reaktyvios strategijos nebepakanka. Įmonės kuria:

• platesnius tiekėjų portfelius,
• glaudesnius ryšius su logistikos partneriais,
• matomumo ir prognozavimo sistemas,
• atsargų modelius pagal poreikį,
• maršrutus ir tinklus, gebančius prisitaikyti prie sutrikimų.

Kaip pažymi Aymeric Chandavoine, Europos įmonės vis rečiau renkasi „laukti ir tikėtis geresnių laikų“ – jos jau aktyviai pertvarko tiekimo grandines, kad būtų pasirengusios nuolatinei rizikai.

Šie pokyčiai daro tiesioginį poveikį ir Europos kelių transporto sektoriui: didėja lankstiškumo paklausa, stiprėja tarpvalstybinė kooperacija, o vežėjai ir siuntėjai tampa glaudesniais partneriais nei bet kada anksčiau.

Kol neramumai tęsiasi, Europos verslas atrodo labiau pasirengęs ir labiau pasiryžęs perkonstruoti savo tiekimo sistemas taip, kad jos atlaikytų ilgalaikį neapibrėžtumą.