Lietuvos banko duomenimis, krovininio kelių transporto paslaugų eksportas per metus išaugo 6,6 proc. ir sudarė beveik ketvirtadalį – 23,8 proc. – viso šalies paslaugų eksporto. Sektorius taip pat sukūrė 4,7 mlrd. eurų paslaugų balanso perviršį, arba beveik pusę viso šalies paslaugų eksporto pertekliaus.
Transporto sektorius išlieka viena svarbiausių eksporto šakų
TTLA vadovas Polvilas Drižas sako, kad transporto sektoriaus konkurencingumas tiesiogiai priklauso nuo galimybės užtikrinti pakankamą darbuotojų skaičių.
„Transporto sektorius yra viena svarbiausių paslaugų eksporto grandžių, o jo pajėgumą tiesiogiai lemia žmogiškųjų resursų prieinamumas. Jei įmonės negali užtikrinti reikiamų pervežimo pajėgumų, dalis užsakymų nukeliauja konkurentams kitose šalyse“, – teigia P. Drižas.
Užimtumo tarnybos duomenimis, transporto ir saugojimo sektoriuje šiuo metu dirba 80,5 tūkst. trečiųjų šalių piliečių – beveik pusė visų Lietuvoje dirbančių užsieniečių. Per metus jų skaičius padidėjo 7,2 proc., arba 5,4 tūkst.
Daugiausia darbuotojų atvyko iš Uzbekistano, Indijos, Filipinų ir Ukrainos. Didžioji jų dalis dirba tarptautinio krovinių vežimo vairuotojais.
Vairuotojų poreikis auga sparčiau nei pasiūla
„Sodros“ duomenimis, sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų skaičius Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį daugiau nei padvigubėjo – nuo 45,3 tūkst. 2014 m. iki 91,8 tūkst. 2025 m.
TTLA vertinimu, jei dabartinės tendencijos nesikeis, 2027 metais vairuotojų skaičius gali priartėti prie 100 tūkst.
Vis dėlto laisvų darbo vietų skaičius sektoriuje auga dar sparčiau. 2025 metais transporto sektoriuje buvo registruotos 7 682 laisvos darbo vietos, kai 2014 metais jų buvo vos 1 404. Šiuo metu beveik ketvirtadalis – 24,5 proc. – visų šalyje skelbiamų laisvų darbo pozicijų tenka būtent transporto sektoriui.
Pasak P. Drižo, tai rodo ilgalaikę struktūrinę problemą.
„Sektoriaus darbuotojų poreikis jau ne vienerius metus viršija vidaus darbo pasiūlą. Tai ne trumpalaikis svyravimas – tai struktūrinė problema, kurią galima spręsti tik užtikrinant prognozuojamą ir stabilią migracijos sistemą“, – sako TTLA vadovas.
Užsienio vairuotojai biudžetą papildo šimtais milijonų
TTLA analizė rodo, kad krovininio kelių transporto sektorius reikšmingai prisideda ir prie valstybės biudžeto pajamų.
Aljanso modelinio vertinimo duomenimis, vien iš vairuotojų sumokamų gyventojų pajamų mokesčio, socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų valstybė kasmet gauna apie 800 mln. eurų.
Tuo metu visas transporto ir saugojimo sektorius 2025 metais į valstybės biudžetą sumokėjo 1,08 mlrd. eurų mokesčių. Šių metų pirmąjį ketvirtį sektoriuje ir toliau fiksuotas daugiau nei 20 proc. mokesčių augimas.
Verslas įspėja dėl migracijos ribojimų
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad 2026 m. nustatyta 24 706 užsieniečių įdarbinimo kvota. Ji sudaro 0,9 proc. nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičiaus. Pasiekus kvotą, leidimai dirbti gali būti išduodami tik taikant papildomas sąlygas, pavyzdžiui, aukštesnius atlygio reikalavimus.
Transporto sektoriaus atstovai perspėja, kad tokie ribojimai gali tiesiogiai paveikti Lietuvos vežėjų konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.
„Migracijos kvota ir administracinių procesų trukmė transporto sektoriuje virsta praktine veiklos rizika – darbuotojų kaita čia yra nuolatinė, o bet koks srauto ribojimas tiesiogiai veikia pervežimo pajėgumus ir eksporto rezultatus“, – teigia P. Drižas.
Šaltinis: TTLA pranešimas spaudai
