Vasarį Lietuva eksportavo prekių už 2,87 mlrd. eurų, importavo – už 3,36 mlrd. eurų, o prekybos deficitas siekė beveik pusę milijardo eurų. Nors tokia disproporcija Lietuvos ekonomikai nėra nauja, svarbiausia yra kryptis: eksportas per mėnesį mažėjo, o importas – augo.
Eksporto svyravimai
Per mėnesį eksportas sumažėjo 2,4 proc., o pagrindinis kritimo veiksnys – žaliavinių ir cikliškų prekių grupės. Labiausiai traukėsi javų eksportas (daugiau nei per pusę), taip pat reikšmingai mažėjo geležies ir plieno bei mineralinių produktų eksportas.
Dar svarbesnis signalas – metinis pokytis. Lyginant su praėjusių metų vasariu, eksportas sumažėjo 1,6 proc., o lietuviškos kilmės prekių eksportas – net 6,6 proc. Tai rodo ne tik kainų ar vienkartinių sandorių efektą, bet ir silpnėjančią vietos gamintojų poziciją tarptautinėse rinkose.
Sausio–vasario laikotarpiu eksportas mažėjo dar ryškiau – 4,2 proc. Tai leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos eksporto varikliai šiuo metu veikia lėčiau, o pagrindinės eksporto kategorijos – mineraliniai produktai, chemijos pramonė ir žemės ūkio produkcija – patiria spaudimą.
Atsigaunančios vidaus paklausos
Importo dinamika iš pirmo žvilgsnio atrodo prieštaringa. Vasario mėnesį importas augo 3,6 proc., tačiau metiniu pjūviu mažėjo 3,4 proc.
Trumpalaikį augimą daugiausia lėmė padidėjęs transporto priemonių ir farmacijos produktų importas, taip pat energijos produktai. Tai gali rodyti atsigaunančią vidaus paklausą ar investicinį aktyvumą. Tačiau bendras metų pradžios vaizdas išlieka neigiamas – per du mėnesius importas sumažėjo beveik 5 proc.
Svarbu ir tai, kad didžiausią importo dalį sudaro tarpinio vartojimo prekės – daugiau nei pusė viso importo. Tai reiškia, kad Lietuvos ekonomika išlieka stipriai integruota į tarptautines gamybos grandines, o bet kokie sutrikimai jose tiesiogiai veikia tiek importą, tiek eksportą.
Geografija nesikeičia
Prekybos partnerių struktūra iš esmės nesikeičia – daugiau nei 70 proc. eksporto nukreipta į Europos Sąjungos šalis. Didžiausios eksporto rinkos išlieka Latvija, Lenkija ir Vokietija, o importo – Lenkija ir Vokietija.
Tai patvirtina Lietuvos ekonomikos integraciją į regioninę rinką, tačiau kartu kelia ir riziką: ekonomikos sulėtėjimas pagrindinėse partnerėse tiesiogiai persiduoda Lietuvos eksportuotojams.
Įdomu, kad tarp atskirų rinkų matyti skirtingos tendencijos. Eksportas į kai kurias šalis (pvz., Ukrainą ar Ispaniją) augo, tačiau į kitas – smarkiai mažėjo, ypač į JAV ar Jungtinę Karalystę. Tai rodo didėjantį eksporto nepastovumą ir priklausomybę nuo konkrečių rinkų dinamikos.
