Klimato apsaugos srityje veikianti Transporto ir aplinkos organizacija (Transport & Environment) paskelbė bandymų rezultatus, kurie gali sukrėsti esamas idėjas apie suskystintųjų dujų (SGD) sunkvežimių sukeliamą taršą. Pasak aplinkosaugininkų, Olandijos vyriausybės užsakyti tyrimai rodo, kad dujiniai sunkvežimiai teršia orą net penkis kartus labiau nei dyzeliniai. Kaip ir galima būtų tikėtis, tokia kritiška ataskaita sukėlė reakciją. Šiuo klausimu pasisakė dujų versle veikiančių Olandijos įmonių ir institucijų organizacija. Pasak „Nationaal LNG Platform“, bandymai neturi prasmės, nes buvo tikrinama per mažai transporto priemonių.
T&E tvirtina, kad kelių bandymų rezultatai prieštarauja dujinių sunkvežimių gamintojų pateiktiems duomenims.
T&E pranešime rašoma, kad jungiančiuose miesto kelius, regioninius kelius ir magistralinius kelius maršrutuose išbandyti trys SGD sunkvežimiai išmeta 2–5 kartus daugiau toksiškų azoto oksidų (NOx), nei dyzeliniai sunkvežimiai, kurių bandymo rezultatai yra mažiausi.
Be to, važiuodami miestuose dujinis sunkvežimis išmeta 2–3,5 karto daugiau NOx nei dyzelinis sunkvežimis, kurio bandymo metu išmetamų teršalų kiekis yra mažiausias.
Dujiniai sunkvežimiai nėra švarūs ir gali būti dar blogesni už dyzelinius sunkvežimius. „Atėjo laikas, politikos formuotai naujai pažvelgtų į įrodymus ir nutrauktų subsidijas dujomis varomiems sunkvežimiams, SGD infrastruktūros investicijoms ir mokesčių lengvatoms, kurios taikomos kažkam, kas yra tik dar vienas teršiantis kuras“, – teigia Stefas Cornelis, kuris T&E yra atsakingas už sunkiųjų krovinių transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio sumažinimą.
Transport & Environment nuotr.
Kelių bandymai taip pat parodė, kad trys išbandyti dujiniai sunkvežimiai išmeta daleles, panašiau kaip ir dyzelinės transporto priemonės (tokios dalelės gali prasiskverbti giliai į plaučius ir būti absorbuojamos į kraują, sukeldamos širdies ligas, insultą ir plaučių vėžį). Šie atradimai, kaip pabrėžia T&E, prieštarauja gamintojų reklamoms, kuriose pristatomi dujiniai sunkvežimiai kaip tie, kurie beveik neišskiria kietų dalelių.
Dujiniai sunkvežimiai yra aklavietė?
„Dujų pramonė nori įtikinti sprendimus priimančius asmenis, kad dujiniai sunkvežimiai naudingi klimato apsaugai, nes jie nori plėtoti savo rinką. Tuo tarpu pagrindinis faktas yra tai, kad tai yra iškastinis kuras, kaip nafta ir anglis, todėl jo reikėtų palaipsniui atsisakyti“, – reziumuoja Stefas Cornelis.
Atsižvelgdami į šiuos atskleidimus, T&E siūlo Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybėms liautis skatinti aplinką teršiančių SGD sunkvežimių įvedimą į rinką ir panaikinti išskirtinai mažus mokesčių tarifus. ES šalys remia iškastinių dujų naudojimą transporte taikant lengvatas mokesčiuose, atleidžiant nuo kelių rinkliavų ir subsidijų. Be šių subsidijų transporto rinkoje dujoms nebūtų vietos.
Bandymai nėra objektyvūs
Olandijos organizacija „Nationaal LNG Platform“, kuriai priklauso vyriausybinės institucijos ir suskystintų gamtinių dujų degalų įmonės, abejoja bandymus su SGD varomais sunkvežimiais atlikus padarytomis išvadomis. Pasak NLP, tik trys išbandyti dujiniai sunkvežimiai tai per mažai.
Antra problema yra ta, kad tyrime buvo išbandytos dvi 2017 m. transporto priemonės. O NLP nuomone, naujesni modeliai išmeta mažiau CO2. Organizacija taip pat atkreipia dėmesį, kad leidinyje nėra 2018 m. paskelbto „Iveco“ modelio PEMS bandymo, kuris rodo, kad šios transporto priemonės atveju nėra kalbos apie padidintą azoto oksidų išmetimą esant šaltam startui.
Be to, NLP pabrėžia, kad T&E leidinyje iš viso neatsižvelgiama į SGD sunkvežimių keliamą triukšmą. Apibendrinant galima pasakyti, kad „Nationaal LNG Platform“ pabrėžia, kad norint sumažinti CO2 išmetimą 2030–2050 m., būtinos visi alternatyvūs varomieji būdai (elektra, vandenilis, modernus biokuro ir bio-SGD).
Trans.INFO nuotr.